aA
Zoologijos sodas skirtas ne tik teikti pramogą gyventojams ar kad vaikai pasidžiaugti liūtais, tigrais ir ropliais. Be mokslinių tyrimų, gyventojų edukacijos Lietuvos zoologijos sodas turi dar vieną gamtai labai svarbią funkciją – iš jo į gamtą patenka vis daugiau retų ir nykstančių rūšių atstovų.
Iš Kauno zoologijos sodo retos rūšys keliauja į gamtą
© DELFI (E.Kniežausko nuotr.)

„Lūšys, didieji apuokai, baliniai vėžliai“, – vardija Kauno zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė.

Šių trijų į Lietuvos Raudonąją knygą rūšių atstovai gimė Kauno zoologijos sode ir papildė natūralias gamtoje esančias populiacijas.

„Zoologijos sodo ekspozicija formuojama atsižvelgiant į daugelį aspektų. Svarbu, kad ji būtų ne tik įdomi lankytojams, nemažiau svarbu ir tai, kad joje būtų kuo daugiau retesnių gyvūnų“, – sakė V. Raudeliūnienė.

Lietuvos zoologijos sodo specialistų stiprioji pusė yra paukščių veisimas. Tik nedidelė dalis zoologijos sodų pasaulyje yra pajėgi veisti didžiuosius paukščius – didžiąsias papūgas, pelikanus, kilniuosius ir jūrinius erelius.

„Iš Lietuvos Raudonosios knygos mūsų kolekcijoje yra 9 rūšys. Iš jų veisiamos ar praeityje veisėsi 6 rūšys. Pavyzdžiui, kilnieji ereliai. Iš 94 juos laikančių zoologijos sodų praėjusiais metais tik penkiuose gimė jauniklių. Palyginus su užpernai ir dar metais prieš tai, toks skaičius pasaulyje yra didelis. O mums tai jau penktas iš eilės užaugintas jauniklis“, – pasakojo biologė.

Nelaisvėje auginami paukščiai sunkiai pasiduoda veisimui. Dažnai jau laisvėje jiems būna sunku susilaukti palikuonių, o zoologijos soduose jiems dar ir atbunka kai kurie instinktai. Dažnai jiems sunkiai randamas partneris.

„Nelengva veisti paukščius, pavyzdžiui, jūrinius erelius. Svarbu parinkti tinkamą porą. Buvo pas mus atvejis, kai jūrinio erelio patelė buvo susigyvenusi su brakonierių sužalotu patinu. Norėjome palikuonių, bet jis buvo be vienos kojos ir negalėjo apvaisinti patelės. Nusprendėme pakeisti patiną. Atsivežėme jauną iš Rygos zoologijos sodo, bet patelė jį užmušė. Gyvūnai irgi turi simpatijas ir antipatijas ir nėra taip paprasta. Dabar turime naują jauną jūrinių erelių porelę“, – nelaimingos paukščių meilės istoriją pasakojo biologė.

Iš kur tokia sėkmė Kaune, biologė aiškino paprastai.

„Svabus ne tik įdirbis ir žinios, bet ir tinkamų sąlygų buvimas. Mūsų plėšriųjų paukščių paviljonas yra neblogas, palyginus su kitų zoologijos sodų paviljonais“, – pasakojo V. Raudeliūnienė.

Kaune gyvena ne tik retos mūsų šalyje rūšys, bet ir egzotiškų kraštų atstovai, kuriuos taip pat bandoma išsaugoti veisiant nelaisvėje. Dėl sunaikintų buveinių, brakonierių veiklos šios rūšys gamtoje yra ant išnykimo ribos. Turint individų zoologijos soduose, galima planuoti tų populiacijų sustiprinimą ar atkūrimą.

„Šiuo metu turime 14 gyvūnų rūšių, kurie veisiami Europos zoologijos sode, taip siekiant juos išsaugoti. Ūdros, perukuotosios tamurinos, nykštukiniai begemotai, iš plėšrūnų tai karčiuotieji vilkai, snieginis leopardas, amūrinis tigras. Laisvėje pastarųjų dviejų rūšių gyvūnų išlikę tėra gal 300-400. Tikimės juos išveisti ir čia“, – kalbėjo biologė.

Šiuo metu Kaune gyvena po tris snieginius leopardus ir amūrinius tigrus. Visi, kad nesipyktų, gyvena atskirai, bet darbuotojai tikisi, kad tai neužsitęs.

„Kažkada mūsų zoologijos sodas pasižymėjo dėl snieginių leopardų veisimo. Kaune buvo viena pirmųjų vietų, kur nelaisvėje buvo veisiami šios rūšies atstovai. Tiesa, tai buvo prieš 40 metų. Labai trokštame veisti šios rūšies gyvūnus“, – kalbėjo V. Raudeliūnienė.

Projektas „Aplinkosauga“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (34)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (32)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (1)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (231)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (105)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (18)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (98)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (16)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (53)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina