aA
Prisitaikymas, abejingumas ar netgi sukčiavimas savo gyvybės kaina – taip galima įvardinti vidutinį kelių eismo dalyvių psichologinį portretą. Pasak vairavimo mokyklos „Euroket“ psichologės Marijos Bagdonienės, Lietuvos visuomenės kultūra dar bręsta, tad atsakomybės stoka puikiai atsispinti kelių eismo dalyvių tarpe, rašoma pranešime spaudai.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tęsdami saugumo kampaniją „Užsisek saugos diržą autobuse“ tarptautinių maršrutų organizatorius „Lux Express“ siekia išsiaiškinti, koks yra statistinio Lietuvos kelių eismo dalyvio psichologinis portretas, formuojantis bendrą visuomenės statistiką. Remiantis 2017 metais kompanijos atlikta apklausa, vos 37 proc. Lietuvos gyventojų segasi saugos diržus autobuse.

Pasak psichologės Marijos Bagdonienės, diržų segėjimas kelionių metu dažniausiai yra grįstas elementariu įpročiu, kuris formuojasi girdint informaciją iš aplinkos šaltinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonių įpročius stimuliuoja ir asmeninė arba artimos aplinkos patirtis, sukelianti žmonių baimes dėl savo saugumo arba buvimo nubaustiems.

„Jei žmogus žino, kad kas nors iš artimųjų rato nukentėjo avarinėse situacijose, nes nebuvo prisisegę saugos diržo, tai be abejo, skatina prisisegti ir saugoti savo gyvybę. Taip pat, žmonės jautriai reaguoja į policijos pareigūnų nuobaudas. Kai asmuo kelyje yra pričiuptas be saugos diržo ir už tai gauna baudą, o vėliau turi ateiti į vairuotojų mokymus, tuomet tikimybė, kad kitą kartą jis prisisegs saugos diržą, yra daug didesnė. Jis jau pasimokė ir žino, kas atsitinka, kai nesilaiko taisyklės. Viena aišku, asmeninė patirtis visuomet labai stipriai sukrečia ir skatina daugiau labiau rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.“ – teigia psichologė.

Nesąmoningas prisitaikymas prie aplinkos kainuoja gyvybes

Lietuva, skirtingai nei Vakarų valstybės, tik pastaraisiais metais ima aktyviau kalbėti apie privalomą diržų segėjimą kelyje. Tai rodo ir aiškūs skaičiai – 34 proc. „Lux Express“ atliktos apklausos dalyvių teigia nepagalvojantys, jog tai yra privaloma. Tačiau psichologė M. Bagdonienė pabrėžia, kad problemos priežastys yra kompleksinės ir viena jų negali paaiškinti visos statistinės informacijos ar formuoti vienos nuomonės apie kelių eismo dalyvius.

„Lietuvoje palyginus neseniai pradėta kalbėti apie privalomą saugos diržų segėjimą. Jeigu apie kalbėtume su vyresniąja karta, jie greičiausiai labai nusistebėtų – kodėl to reikia? Štai jaunoji karta jau kitokia – jie geba atidžiau priimti įspėjamąją informaciją ir pritaikyti ją keliuose. Šiems pokyčiams reikia laiko ir bendro visuomenės įsitraukimo, abejingumo mažinimo, – sako psichologė. – Kitas dalykas, lemiantis abejingumą požiūrį į saugumą, yra noras pritapti prie kitų. Kuomet atsiranda kritinė masė žmonių, nesielgiančių pagal taisykles, tada tikriausiai saugiau yra neišsišokti ir prie jų prisijungti, nes tai natūraliai tampa norma. Tačiau šis prisitaikymas neretai kainuoja gyvenimą.“

Saugos diržas
© Gamintojo nuotr.

Pastebimi sukčiavimo atvejai

Nors yra matomas akivaizdus visuomenės požiūrio į saugumą kelyje keitimosi tarpsnis, vis dėlto, nemaža dalis kelių eismo dalyvių sukčiauja rizikuodami savo pačių saugumu. Automobiliuose ar autobusuose naudodami trifazius saugos diržus, keliaujantys asmenys mėgsta užsisegti jiems patogesniu būdu, tačiau ne taip, kaip to reikalauja taisyklės. Specialistai vieningai teigia, jog netaisyklingas diržo segėjimas ir reikalavimų nesilaikymas negali tinkamai apsaugoti keleivių nelaimės metu.

„Manau, jog tai galima pavadinti žmonių tingumu, kuomet jie nesivargina išsiugdyti tinkamo keliavimo transporto priemonėmis įpročio. Pripažinkime – jeigu saugos diržas nėra užsegtas teisingai, tai gali labiau pakenkti nei padėti. Žmonės galvoja, kad užsisegiau ir to pakanka, kad diržas mane apsaugotų kelionės metu. Be to, svarbu pabrėžti, jog neretai kelių eismo dalyviai mano, jog jeigu mašinoje yra oro pagalvės, saugos diržų išvis nereikia. Bet vien pagalvės žmogaus gyvybės tikrai neapsaugo“, – įsitikinusi psichologė.

Galima pastebėti, kad visuomenės nuomonė dėl saugumo keičiasi į gerąją pusę – tai rodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Štai 2012 metais pažeidimų nesegint saugos diržo buvo užfiksuota 23 tūkst. atvejų. Šiemet, per dešimt mėnesių, užfiksuota 14 tūkst. saugos diržų nesegėjimo keliuose atvejų ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mažėjanti nusižengimų tendencija rodo, jog kelių eismo dalyviai tampa sąmoningesni, o naujiena apie diržo segėjimą virsta kasdieniu įpročiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (187)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (71)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (85)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (8)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (46)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (109)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (78)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (251)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...