Nuspręsta, kiek Lietuvoje turi likti šernų
Specialistai pastebi, kad afrikinis kiaulių maras dažniau nustatomas nugaišusiems šernams. Todėl labai svarbu, kad gaišenos būtų kuo greičiau pašalintos iš miško ir tinkamai sunaikintos. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) priėmė sprendimą mokėti 30 eurų dydžio išmokas suradusiems šernų gaišenas.
Pinigai pervedami į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Pateikę informaciją asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą. Rasto negyvo laukinio gyvulio negalima judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT padalinį.
Tačiau šios priemonės neužtenka. Todėl medžiotojai turi pastoviai mažinti šernų populiaciją. VMVT specialistai informuoja, kad atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, šalyse, kuriose užfiksuoti AKM protrūkiai, numatyta sumažinti šernų populiaciją iki 0,5 šerno 1 km2 medžioklės plote.
Šį tikslą, anot VMVT specialistų, Lietuva tikisi pasiekti iki 2017 metų balandžio 15 dienos. Be to, jie sako, kad numatytas gyvūnų tankumas reiškia, kad Lietuvos teritorijoje šernų populiacija turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 tūkst. individų. Svarbu žinoti, kad populiacija turi būti reguliuojama ne tik užkrėstose zonose, bet ir visoje Lietuvoje.
Medžiotojams mokamos išmokos
Siekiant reguliuoti šernų populiacija už sumedžiotas šernų pateles medžiotojams yra mokamos išmokos. VMVT nuo 2015 m. lapkričio 14 d. už kiekvieną nušautą šerno patelę nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus taiko 50 eurų išmoką, o jeigu šerno patelė yra virš 24 mėnesių amžiaus, taiko 100 eurų išmoką. Iki 2016 birželio 23 d. VMVT išmokėjo per 165000 eurų.
Ką reikia žinoti norint gauti išmoką? Pagal patvirtintą tvarką, norintys gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT iki einamojo mėnesio 15 dienos. Medžiotojai turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai bei apatinis žandikaulis ir išoriniai lyties organai su aplinkiniais audiniais ir užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai afrikiniam kiaulių marui, amžiui ir lyčiai nustatyti. Neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą arba aktą, išmoka už sumedžiotas šernų pateles nebus mokama. Šia tvarka siekiama paskatinti medžioti ne tik jaunus patinus bet ir pateles ir taip efektyviau reguliuoti šalyje šernų populiacijos gausėjimą.
2016 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo priskaičiuojama apytiksliai 21 tūkst. šernų populiacija. Tačiau įvertinus kasmetinį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. VMVT duomenimis, šiais metais (iki 2016 m. birželio 1 d.) Lietuvos medžiotojai sumedžiojo 16099 šernus. Iš jų 9770 šernų - patinai ir 6329 šernų patelės.
Medžiotojams keliami reikalavimai
Reguliuojant šių gyvūnų populiaciją, Aplinkos ministerija įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą medžioti.
Šiuo metu siekiama, jog kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.
Vis dėlto reikia žinoti, kad svarbi ne tik intensyvi medžioklė. Reguliuojant šernų populiaciją sumažintas šernų viliojimų vietų skaičius iki nedaugiau kaip 10 kiekviename medžioklės ploto vienete (10 km2 (1000 ha) plote). Be to, medžiotojai turi atminti, kad vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg.
Taip pat, VMVT primena, kad siekiant užtikrinti greitesnį mėginių ištyrimą užkrėstose teritorijose medžiojantiems medžiotojams yra sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.
VMVT specialistai teigia, kad pristačius mėginius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 val. ryto, tyrimų rezultatai pateikiami po 8 val. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį. Tai svarbu, kadangi užkrėstose teritorijose draudžiama dalinti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti afrikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Be to, medžiotojams privalu žinoti, kad šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje.
Tiesa, medžiotojai turi ir daugiau „prievolių“. Radę nugaišusį šerną jie turi nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama visą parą veikiančia nemokama telefono linija 880040403. Be to, medžioklės ploto vieneto dalyje ne mažesniu kaip 3 km spinduliu, kurioje buvo nustatytas AKM, per 30 d. kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu medžiotojai turi organizuoti gaišusių šernų paiešką kartą per savaitę.
