Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pasakojo, kad šiuo metų laiku pagrindinis ir bene svarbiausias darbas gyvosios gamtos apsaugos inspektorių laukia ant užšalusių ežerų.
„Dabar inspektoriai turės atkreipti dėmesį į poledinės žūklės mėgėjus. Daug pažeidimų padaroma žvejojant neleistinais būdais, turint neleistiną kiekį įrangos – per daug skritulių, bet dažniausiai žvejai yra linkę susirinkti mažas, ėmimui netinkamas, lydekaites“, – pasakojo viceministras.
L. Jonauskas taip pat priminė, kad pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, žvejys mėgėjas žvejybos metu gali naudoti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žūklės įrankius, o sugavus mažesnę nei 45 cm ilgio lydeką, ji nedelsiant turi būti paleista atgal.
Verta nepamiršti, kad nuo Naujųjų metų iki balandžio pirmosios draudžiama masalui naudoti gyvą žuvelę, išskyrus žvejybos ant Kuršių marių ledo metu.
„Reikia turėti du smaigus, kurie padėtų išsigelbėti ledui įlūžus. Inspektoriai tikrai pasiteiraus ar juos turite, o bauda gali grėsti nemaža – iki 200 lt“, – kalbėjo viceministras.
Ministro žodžius patvirtino ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausias specialistas Egidijus Kirkliauskas. Visgi, neteisėti laimikiai ar smaigų neturėjimas nėra vieninteliai žvejų daromi pažeidimai.
„Dabar neliko nuolatinių pažeidimų. Anksčiau būdavo tipinės problemos – žvejai nepirkdavo bilietėlių. Sakydavo, kad pamiršdavo namie ir panašiai, be to retas turėdavo smaigus. Dabar šios problemos kaip ir išnyko, bet viena, be brakonieriavimo, išliko pastovi. Žvejai šiukšlina. Žmonės vartoja alkoholį, rūko, pašarus ir maistą atsiveža įvairiose plastmasinėse pakuotėse ir panašiai. Dažnai tas atliekas jie ir palieka ant ledo, o tai yra labai negerai“, – pasakojo vyriausiasis specialistas.
Tokia kasdienybė inspektorių laukia vykdant žvejų mėgėjų kontrolę. Nors dabar nelengvas, bet yra ir gerų jo pusių – tiek nesušalsi, nes pajudi, pasišneki su žvejais, gali patikrinti daugybę jų. Daug daugiau jėgų ir laiko atima vienos, itin žiaurios, brakonierių rūšies tramdymas.
Žiemą žemę nukloja sniegas, tad ant jo lengvai pasimato žvėrių pėdsakai. Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žvėris miške klaidžioja kur papuola. Jie turi savo įprastus takelius, kuriais nuolat vaikščioja ir padaro gerai matomas brydes. Tuo pasinaudoja kilpininkai, kurių pastatytos kilpos lėtai ir žiauriai nužudo į jas papuolusius žvėris.
„Daugiausia pagalių į ratus kiša šaltis, bet ne tik todėl, kad mums patiems šalta. Turime nuotolines kameras, kurios siunčia duomenis į mobiliuosius telefonus ar elektroninį paštą, bet dėl šalčio dažnai nustoja veikusios kamerų baterijos. Todėl, jei randame kilpą, patys stengiamės atsėdėti iki galo, kiek reikia“, – pasakojo E. Kirkliauskas.
Primename, kad apie brakonieriaujančius žvejus ar medžiotojus galima lengvai ir patogiai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Budėtojai nukreips jus tiesiai į arčiausiai esančius aplinkos apsaugos pareigūnus.