Terminas „indigo“ atsirado amerikiečių ekstrasensės Nensi Enn Tepp dėka 1982 metais. Plačiai jis paplito tik 1999 metais po Li Keroll knygos sėkmės. Šiandien indigo vaikų fenomenui skirta galybė darbų. Tačiau, nepaisant plataus susidomėjimo, aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima atskirti šiuos vaikus nuo kitų, kol kas nėra. Kiekvienas autorius pateikia savo aiškinimo metodiką. Susumavę gautume tokį paveikslą:

Indigo vaikai išsiskiria mažu komunikabilumu, jie linkę užsidaryti savyje;

Jų savivertė didelė, ryškus individualizmas ir nenoras paklusti kitiems;

Didžiulis kūrybinis potencialas ir aukštas intelekto lygis;
Išreikštas interesas skirtingiems dalykams;

Išlavinta intuicija ir aukštas pavojaus jausmas;

Sugebėjimas greitai įsisavinti skaitmenines technologijas;

Didžiulis atsakomybės jausmas;

Paaštrėjęs socialinio teisingumo jausmas;

Energingumas.

Kalbant apie ne visai teigiamus bruožus, indigo vaikus išskiria negalėjimas nusėdėti vietoje ir dėmesio trūkumas. Impulsyvumas, ryškūs nuotaikos ir elgesio svyravimai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms – ir depresija.

Riba, skirianti šiuos vaikus nuo kitų – gan sąlygiška. Šie bruožai gali būti būdingi ir kas antram vaikui, kuris visai nėra fenomenalus. Tačiau tai, kad tokie vaikai egzistuoja – tai faktas.

Šiandienai esti daugiau nei 80 išsiaiškintų fenomenų ir gebėjimų, kurie būdingi indigo vaikams. Tai svetimų minčių skaitymas, gebėjimas gauti intuityvią informaciją apie visa, kas vyksta už daugelio tūkstančių kilometrų, aiškiaregystė, pranašavimo gebėjimai, daugybės kalbų mokėjimas, gebėjimas reikšti mintis ne pagal amžių.
Šį fenomeną klaidingai vadina talentu. Tačiau indigo vaikas nesimokė to, ką žino. Sugebėjimai atsiranda patys savaime.

Pavyzdžiui, jei vunderkindas gali išmokti kelias užsienio kalbas ir paskui laisvai jomis bendrauti, tai indigo gali imti kalbėti keliomis kalbomis be jokio mokymosi, staiga.

Tačiau čia slypi ir pavojus. Ypatingi vaikai gali parodyti gabumus ir kalboms, ir muzikai, ir ekonomikai ar šokiams. Ir tėvai pasimeta – o ką lavinti toliau, kad padėti vaikui apsispręsti dėl ateities? Gerai, jei įžvelgs tinkamą kryptį, o jei apsiriks? Galbūt pasaulis praras profesionalų chirurgą arba puikų finansininką.

Įdomus ir tas faktas, kad indigo vaiko DNR skiriasi nuo paprasto žmogaus kodo. Normalaus žmogaus DNR yra 64 kodonai, kurių tik 20 nuolat veikia, kiti inertiški. Fenomenalių vaikų veikia nuo 24 ir daugiau.

Tačiau ne visi gali vaikui padaryti DNR analizę, siekdami sužinoti, ar jis indigo. Per brangus tai malonumas. Todėl siūlome jums specialų testą, kuris padės išsiaiškinti, ar jūsų vaikas indigo.

Ar jūsų vaiko žvilgsnis ankstyvoje kūdikystėje buvo labai sąmoningas? Ar vaikas tiesia rankas į erdvę prieš save, žvelgia į tuštumą, lyg jo regėjimas būtų sufokusuotas į kažką nematoma?

Ar pastebėjote momentus, kai jūsų vaikui pažaidus sunku perjungti savo dėmesį į jus ir jis jūsų lyg nemato, nors esate šalia?

Ar jūsų vaikas vystosi greičiau nei kiti vaikai?

Anksti ima kalbėti?

Gali vienu metu piešti dviem flomasteriais?

Ar junta, kada su juo esate nenuoširdūs?

Ar turi išskirtinių sugebėjimų nuspėti įvykius?

Ar kada nors sakė, kad į mūsų planetą atėjo su išskirtine misija?

Ar kalbėjo apie tai, kad mato, kaip žmonės šviečia skirtingomis spalvomis?

Ar pastebėjote, kad jūsų vaikas laiko save lygiu bet kokiam pašnekovui?

Ar vaikas turi stiprų savivertės jausmą?

Ar pasakoja jums, kad bendrauja su „nematomais draugais“?

Jei teigiamai atsakėte į penkis ar daugiau klausimų, didelė tikimybė, kad jūsų vaikas fenomenalus. Tačiau pasistenkite to nepaversti kultu. Juk jūsų užduotis – išauginti ne tiesiog protingą ir gabų žmogų, o dar ir laimingą, gebantį mylėti ir būti mylimu. Ne visiems indigo vaikams tai pavyksta.

Jei teigiamų atsakymų mažiau nei penki, nesisielokite, kad jūsų vaikas ne indigo. O gal tai į gera? Juk žmonės, maksimaliai besiskiriantys nuo kitų, dažniausiai nesuprasti ir vieniši.
O jūs ar tikite indigo vaikų fenomenu?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)