Jaučia atsakomybę skatinti Šiaulių regiono plėtrą

Universitetų optimizavimo plane numatyta išlaikyti Šiauliuose regiono poreikius atitinkantį ir savo išskirtinumu pasižymintį universitetinio mokslo centrą, kuris gali būti kitų universitetų padaliniu. VU kalbasi su ŠU dėl pastarojo įsiliejimo į didžiausią šalies universitetą.

VU studijų prorektorius ir derybinės grupės vadovas Valdas Jaskūnas teigia, kad VU, būdamas lyderiaujančiu universitetu Lietuvoje bei viena žymiausių aukštųjų mokyklų regione, supranta savo atsakomybę už visos šalies raidą bei švietimo sistemos būklę.

„Susiduriame su valstybinio lygio iššūkiu ir didele atsakomybe skatinti Šiaulių regiono plėtrą ne visuomet teigiamų socioekonominių ir demografinių tendencijų akivaizdoje. Todėl tęsiame diskusijas su ŠU dėl bendradarbiavimo išlaikant universitetinį studijų ir tyrimų padalinį, kuris atliktų reikšmingą misiją užtikrinant tvarią regiono plėtrą“, – aiškina jis.

Anot pašnekovo, ŠU padalinys numatytas ir kaip vienas pagrindinių pedagogų rengimo centrų šalia mokytojų rengimo Vilniaus universitete ir Kaune. Jam būtų keliamas tikslas užtikrinti mokytojų rengimą regiono mokykloms, profesinių kompetencijų tobulinimą bei tokį ryšį su mokyklomis, kuris leistų sistemiškai gerinti regiono mokinių pasiekimus, taip didinant jų konkurencingumą ir karjeros galimybes.

„Būtent dabar suburtos universitetų derybinės grupės ieško konkrečių bendradarbiavimo formų, tad pasakyti, kaip tiksliai atrodys ši sinergija, dar anksti. Vis dėlto manome, kad šiam regionui reikalingas tarptautinio lygio standartus atitinkantis universitetinių studijų ir tyrimų padalinys, kuris užtikrintų tyrimais grįstų studijų dermę su regiono ekonomine, socialine ir kultūrine plėtra“, – aiškina V. Jaskūnas.

„Mes įsivaizduojame šio universiteto studentą dar studijų metais užmezgantį tvarius ryšius su regiono verslo ir viešojo sektoriaus įmonėmis ir atliekantį į regiono problemas orientuotus tyrimus. Tokių gerųjų pavyzdžių Europoje turime ir esame pasiruošę prisidėti kuriant tokį pavyzdį Lietuvoje“, – tikina pašnekovas.

Žada plėtoti bendradarbiavimą su VU

Tuo metu ŠU rektorius Donatas Jurgaitis tvirtina, kad ŠU pritaria šalyje vykdomai aukštojo mokslo reformai ir pats jungiasi į šiuos procesus.

„Nors išlikimas autonomišku universitetu yra tai, ko labiausiai norėtume, akivaizdus šios idėjos palaikymo nebuvimas nacionaliniu lygmeniu skatina ieškoti efektyviausių optimizavimo būdų. Suprantame, kad universitetų jungimasis padės efektyviau sutelkti ir administruoti bei panaudoti Lietuvos aukštojo mokslo išteklius, taupyti lėšas ir svarbiausia – kelti aukštojo mokslo kokybę“, – pabrėžia rektorius.
Studentas

„Jeigu šalyje yra įgyvendinama regioninė politika, tai esame tikri, kad ir regioniniai mokslo centrai yra būtini. Jeigu tokio centro išlaikymas yra galimas ŠU bendradarbiaujant su VU, tokį bendradarbiavimą mes, žinoma, plėtosime“, – sutinka rektorius.

D. Jurgaitis pabrėžia, kad Lietuvoje veikiančio universitetų tinklo optimizavimo poreikį diktuoja aukštojo mokslo kokybės gerinimo siekis bei demografinė situacija, atitinkamai su tuo susijusi ir Vyriausybės politika įgyvendinti aukštojo mokslo reformą. Todėl pastaruoju metu iš esmės visi valstybiniai Lietuvos universitetai, skatinami minėtų priežasčių, ieško naujų bendradarbiavimo būdų bei konsolidacijos galimybių.

„Turint omenyje tai, kad Šiauliuose yra numatytas regiono poreikius atitinkantis universitetinio mokslo centras, Šiaulių universitetas ir tariasi su kitais universitetais, kaip kartu galėtų sėkmingai realizuoti naujas idėjas palaikant ir stiprinant tas sritis, kurių vystymo bendras rezultatas kurtų pridėtinę vertę rengiant regionui reikalingus specialistus. Šiuo metu palankiausias bendradarbiavimo galimybes matome su Vilniaus universitetu, būtent todėl su šia aukštąja mokykla ir yra tariamasi toliau. Šiaulių universitetas turi atliepti krašto ir viso Šiaurės Lietuvos regiono poreikius, todėl derybose su būsimu partneriu būtent tokių sąlygų ir siekiame“, – teigia D. Jurgaitis.

Ateityje Šiauliai išliks pedagogų rengimo centru. Studijų programų branduoliu išliks edukologijos, humanitarinių studijų programos, bus stiprinamos informacinių technologijų studijos. Matomas poreikis Šiauliuose ruošti ir „kietųjų“ – inžinerinių – studijų specialistus, įgysiančius išmaniosios gamybos specializaciją.

Tapimas vidiniu VU padaliniu atrodo rizikingas

Švietimo ir mokslo komitetui priklausantis Seimo narys Arūnas Gumuliauskas įsitikinęs, kad ŠU reikalinga didesnio ir moksliniu potencialu stipresnio universiteto pagalba.

„ŠU turi stiprių studijų programų, tačiau kai kurios iš jų reikalauja išorinės pagalbos. Kol kas negaliu pasakyti, ar universitetų susijungimas bus labai naudingas – viskas priklauso nuo to, koks bus ŠU statusas. Sakykime, jei jis taps VU vidiniu padaliniu, kyla didelis pavojus sulaukti tokio pat likimo, kaip Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo. Jis praktiškai vos gyvuoja ir nesugeba duoti realios naudos Panevėžio regionui“, – baiminasi A. Gumuliauskas.

Todėl Seimo narys mano, kad ŠU turėtų būti vadinama akademija ir išlaikyti žymiai platesnę autonomiją nei vidinis padalinys.

„Įsivaizduoju, kad Šiaulių akademija savo moksline veikla turėtų būti svarbi visam regionui. Tam tikros studijų programos, ypač inžinerinės, kurios dabar egzistuoja ŠU, neturi analogų VU. Todėl svarbu derantis atsižvelgti į regioninius poreikius“, – aiškina jis.
Studijos

A. Gumuliauskas pabrėžia, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuostata nuo pat pradžių buvo leisti autonomiją turintiems universitetams bandyti derėtis patiems. Vis dėlto, Seimo narys įsitikinęs, kad šiuometinė aukštojo mokslo situacija Šiauliuose turi būtinai pasikeisti, tačiau viskas priklauso nuo derybų eigos.

Nenori, kad regionas būtų „dusinamas“

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas svarstymus dėl aukštųjų mokyklų jungimosi vadina „universitetų ir politikos stumdymusi“.

„Labai nenoriu, kad ŠU, kuris pakankamai nukentėjo nuo, mano nuomone, neteisingos valstybinės politikos regionų universitetų atžvilgiu, taptų tolimesne auka. Lietuvos gyvenimą matau kaip vientisą valstybės gyvenimą ir atskirų regionų gyvenimą kaip vientisos politikos sudėtinę dalį“, – aiškina V. Japertas.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas mano, kad klausimai, kas su kuo turėtų jungtis, yra antraeiliai.

„Vienintelis didelis pozityvas, kurį matau – galbūt Šiauliai, turėdami stiprų partnerį, nebebus tas iš visų pusių spardomas ir daužomas obuolys. Tai ne paklodė, kurią būtų galima tampyti į visas puses. Manau, universiteto bendruomenė yra nusipelniusi visuomenės ir politikų pagarbos.“, – teigia V. Japertas.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas tiki, kad aukštojo mokslo lygis regione pakiltų, jei sulauktų tvirtos pagalbos iš šalies, tačiau, siekiant efektyvumo aukštojo mokslo srityje konkrečiame regione, visų pirma reikia kreipti dėmesį į paties regiono poreikius.

Plati kokybiškų studijų skalė ir prestižinis diplomas

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pabrėžia, kad gegužės mėnesį Seimui patvirtinus valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Šiaulių universitetas labai intensyviai tarėsi su Vilniaus universitetu dėl galimo tapimo VU regionine akademija. Viceministro teigimu, Vyriausybė visiškai pritarė šiai krypčiai, universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių projekte kitų alternatyvų nėra.

„Kiek Švietimo ir mokslo ministerijai žinoma, šiuo metu derybos yra beveik baigtos. Yra parengtas akademijos nuostatų projektas, apsitarta dėl valdymo, dėl didesnės, lyginant su klasikiniais universiteto padaliniais, autonomijos, dėl santykio su regiono savivalda ir vietos verslu, jų poreikių tenkinimo. Tikimės, kad artimiausiu metu šis susitarimas bus patvirtintas abiejų universitetų tarybų pasitarus su senatais“, – sako viceministras G. Viliūnas.

Pasak viceministro, Šiaulių universitetas ir pagal vietinės darbo rinkos poreikį, ir pagal savo pajėgumus šiuo metu negali užtikrinti plačios skalės universitetinių studijų kokybės. ŠU turi tam tikrų kompetencijų centrus, visų pirma, specialiosios ir bendrosios pedagogikos studijose, tam tikrą humanitarinių mokslų potencialą.

„Didelis universitetas gali užtikrinti lanksčią ir plačią studijų pasiūlą. Tarkim, jeigu iškiltų teisininkų ar sveikatos mokslų studijų poreikis, Vilniaus universitetas gali Šiauliuose jas vykdyti,“ – sako G. Viliūnas.

„Esminis pranašumas – kokybė, pasiūlos platumas, patrauklus prestižinis diplomas, kuris tikrai turės vertę absolventams. Šiuo požiūriu VU turi aiškų pranašumą. Jis yra pilnos struktūros universitetas, jo mokslo lygis aukščiausias Lietuvoje, ypač fiziniuose ir gamtos moksluose, o tai yra aktualu aukštųjų technologijų pramonei Šiauliuose, taip pat ir informacinių technologijų srityje. Dėl to manytume, kad ŠU, gavęs kaip partnerį VU, laimi loterijoje laimingą bilietą. Tai yra geriausias variantas, kokio galime linkėti ŠU šiuo raidos etapu“, – sako švietimo ir mokslo viceministras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)