Greitėjantis gyvenimo tempas keičia ir darbuotojų įpročius, įdarbinimo agentūros stebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių, ypač jaunimas, nebenori ilgai užsibūti vienoje vietoje ir nevengia pakeisti aplinką ir darbą. Tiesa, pastebima, kad nuolatinius darbus turintys žmonės vasarą taip pat nevengia per savo atostogas papildomai užsidirbti, o ypač tai populiaru tarp mokytojų.
© Vida Press

CV Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė pasakoja, kad mokytojų migracija vasarą yra stebima, nes mėnesinė alga užsienyje gali būti iki keturių kartų didesnė nei Lietuvoje.

„Viena iš dažniausiai vasarą į užsienį išvažiuojančių dirbti žmonių kategorija – švietimo sektoriaus darbuotojai, pedagogai. Jie turi beveik trijų mėnesių atostogas. Jie jas išnaudoja papildomam atlyginimui užsidirbti.

Uždirbti galima maždaug tris kartus daugiau nei dirbant Lietuvoje. Konkreti algai priklauso nuo pozicijos, šalies. Jei tai yra Pietų šalys, kurortai, ten atlyginimai gali būti du kartus didesni nei Lietuvoje, jei tai Skandinavijos šalys, atlyginimai didesni 3 – 4 kartus“, – sako R. Karavaitienė.

Į Skandinaviją plūsta mokytojai iš Lietuvos
© Vida Press

Vienoje sostinės mokykloje dirbanti Daiva pasakoja, kad dvejus metus vasaras leidžia užsienyje, šiemet ji vėl planuoja keliauti į Norvegiją, ten dirbs žemės ūkio darbus.

„Darbus baigiu birželio pabaigoje, o rugpjūčio paskutinę savaitę turiu grįžti į mokyklą. Anksčiau visada pasvarstydavau, kad būtų neblogai išnaudoti laisvą laiką papildomai užsidirbti, nes visi žinome, kokie Lietuvoje mokytojų atlyginimai“, – pasakoja Rita.

Priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, bendrojo ugdymo mokytojai dirbdami pilnu etatu Lietuvoje gauna nuo 518 iki 952 Eur.

Pašnekovė teigia, kad sprendimą priėmė gavusi pasiūlymą iš Norvegijoje dirbančių artimųjų, čia vasarą išauga darbuotojų poreikis, ypač statybose ir žemės ūkyje.

Mokslininkai rekomenduoja imtis ekologiško ūkininkavimo
Mokslininkai rekomenduoja imtis ekologiško ūkininkavimo
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Gavau pasiūlymą dirbti pas ūkininką, didelis privalumas buvo nemokamas apgyvendinimas, todėl daug rūpintis nereikėjo. Aišku, darbas nėra lengvas, kasdien po 10 – 12 valandų, bet grįžus į Lietuvą gyventi yra lengviau“, – tikina pašnekovė.

Paklausta, kiek ji uždirba per tą laikotarpį, moteris sako, kad atskaičiavus pragyvenimo išlaidas, ji atgal į Lietuvą grįžo su maždaug 2 tūkst. Eur kišenėje.

Viena iš dažniausiai vasarą į užsienį išvažiuojančių dirbti žmonių kategorija – švietimo sektoriaus darbuotojai, pedagogai. Jie turi beveik trijų mėnesių atostogas. Jie jas išnaudoja papildomam atlyginimui užsidirbti.
R. Karavaitienė

Rokiškio choreografijos mokyklos vadovas Arūnas Skardžius sako, kad prieš keletą metų savo vasaros atostogas buvo iškeitęs į darbą Danijos laukuose.

„Dabar jau nebeplanuoju važiuoti. Jeigu važiuoju uždarbiauti į užsienį, dirbti juodus darbus, tai vargas, – sako A. Skardžius ir priduria, kad būdamas užsienyje sutiko ir ten dirbančių kolegų, – be abejo, daug kas važiuoja, kai teko būti Danijoje, pedagogų tikrai buvo nemažai, jie dirba žemės ūkio darbus atostogų metu.“

Pašnekovo teigimu, tokia situacija, kai mokytojai parduoda savo vasaras ir negali per jas pailsėti tikrai nėra normali: „Koks čia normalumas? Dėl pinigų juk važiuoja žmonės, atlyginimai maži, per mėnesį pinigus išsileidžia, o po to išvažiuoja uždarbiauti.“

Išvažiuoja ne tik mokytojai

Pastebima ir dar viena įdomi tendencija – vasarą geresnio uždarbio išvažiuoja ieškoti ne tik mokytojai, bet ir kiti nuolatinį darbą turintys žmonės.

Rita Karavaitienė
Rita Karavaitienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Žmonės daro įvairių kombinacijų, pasiima atostogas, tada dar papildomai pasiima neapmokamas atostogas ir vasaros metu išvyksta dirbti į užsienį. Jie nebūtinai palieka esamą darbą, bet prie savo pastovaus darbo priderina darbą užsienyje, kad vasaros metu galėtų uždirbti kuo daugiau pinigų, tokių variantų tikrai yra“, – sako R. Karavaitienė.

Įdarbinimo agentūrai „Biuro“ vadovaujantis Valdas Strazdas pastebi, kad populiarėja ir neterminuotos darbo sutartys, nes ir Lietuvoje veikia įmonės veiklą vykdančios tik sezono metu ir tai ne tik pajūrio kavinės.

„Yra daug įmonių, kurios priklausomos nuo sezonų. Vasarą jos tiesia kelius, o žiemą darbuotojams nėra darbo. Yra įmonių, kurios, pavyzdžiui, dviračius gamina žiemą ir pavasarį. Tiems sezoniniams darbams darbuotojai priimami, 4 ar 6 mėnesiams, o tada tie žmonės ieško kito darbo.

Lietuvoje dar gajus stereotipas, kad terminuota sutartis yra blogai ir žmogus nori nuolatinio darbo. Taip nėra. Pasaulinės tendencijos rodo, kad terminuotos darbo sutartys populiarėja tiek dėl darbo procesų išskaidymo, tiek dėl pačių žmonių norų. Žmonės nori kažką veikti tam tikrą laiką, o po to keisti savo veiklą, mokytis, keliauti ar dirbti kitą darbą. Visuomenė keičiasi pakankamai greitai ir tie laikai, kai žmonės dirbdavo gamykloje po 30 metų, matyt, jau praėjo“, – sako V. Strazdas.

Į Skandinaviją plūsta mokytojai iš Lietuvos
© A.Didžgalvio nuotr.

Pagrindiniai vasaros migrantai – jaunimas

Vilnietis Ignas jau ne pirmus metus vasarą leidžia pajūryje. Šaltuoju metų laikotarpiu vaikinas dirba virėju sostinėje, o atšilus orams susikrauna daiktus ir išvyksta į Šventąją.

„Ten taip pat dirbu virtuvėje, jau turiu pažinčių ir prasidėjus sezonui kasmet grįžtu į tą patį restoraną. Dirbant virėju susirasti darbą nėra sunku, todėl per daug nesirūpinu palikdamas sostinę. Aš dirbdamas Vilniuje per metus pakeičiu darbovietę bent du kartus, nuobodu užsibūti vienoje vietoje“, – pasakoja Ignas.

Į Skandinaviją plūsta mokytojai iš Lietuvos
© M.Siruso nuotr.

Pasiteiravus pašnekovo, ar jis važiuoja į pajūrį didesnio atlyginimo, vaikinas sakė, kad taip tikrai nėra: „Bent virtuvės darbuotojams vasarą ten nėra mokama daugiau nei kur nors kitur. Tiesiog noriu pabėgti iš miesto, tik tiek, prie jūros laiką leisti daug smagiau, ypač, kai šilta.“

Ignas pasakojo, kad jo alga paprastai nesiekia 1 tūkst. Eur „į rankas“, kiek tiksliai uždirba jis negalėjo įvardinti, nes užmokestis priklauso nuo viršvalandžių ir kitų dalykų, bet paprastai jis gauna 800 – 900 Eur tiek dirbdamas Šventojoje, tiek Vilniuje.

Visuomenė keičiasi pakankamai greitai ir tie laikai, kai žmonės dirbdavo gamykloje po 30 metų, matyt, jau praėjo
V. Strazdas

Personalo atrankos specialistė R. Karavaitienė patvirtino, kad jauni žmonės išties nebijo dažnai pakeisti darbą, tiesa, dažniausiai tai būna studentai.

„Studentų auditorijos tendencija tokia, kad bruzdesys prasideda jau maždaug balandžio, gegužės mėnesį ir iki rugsėjo mėnesio jie labiau migruoja. Gali būti, kad studijų metu jie turėjo kažkokį darbą prekybos, klientų aptarnavimo srityje, o vasarai renkasi darbo ir poilsio mišinį, todėl kažkur išvažiuoja“, – sako R. Karavaitienė.

Palanga
Palanga
© M. Milinio nuotr.

Vis dėlto, anot pašnekovės, tendencijos rodo, kad jauni žmonės mieliau renkasi užsienį, nes ten galima uždirbti kur kas daugiau nei Lietuvoje.

„Tai gali būti pietų šalys, Graikija, Kreta, Ispanija. Kitos kryptis yra Didžioji Britanija, dar populiari Norvegija. Kitas variantas, Lietuvos kurortiniai miestai, pramogų parkai“, – teigia specialistė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aprūpino darbu, automobiliu ir butu kurorte: išskirtinės sąlygos kelia dar didesnių įtarimų (13)

Vyriausybei vis garsiau kabant apie valstybinių įmonių veiklos optimizavimą, aiškėja, kad kai...

Lietuvoje mįslingai daugėja pinigų iš Rusijos (106)

Daugiausia mūsų tautiečių yra Jungtinėje Karalystėje. Ilgai ir pinigų iš šios šalies į...

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (59)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Analitikė apie Kubą: prezidentas – naujas, bet Castro era tęsiasi (8)

„The Heritage Foundation“ Užsienio politikos tyrimų centro vyresnioji politikos analitikė Ana...

Tyrimas: darbe moterys daugiau šiurkštumo sulaukia ne iš vyrų, o iš kitų moterų

Arizonos universitete atliktas tyrimas parodė, kad moterys patiria daugiau necivilizuoto ir grubaus...

Miestelyje, kuriame draudžiama mirti, galioja ir kiti keisti įstatymai

Longjyrbienas – viena šiauriausių pasaulio gyvenviečių. Tai – Norvegijai priklausančioje...

Oro linijos skelbia konkursą: mokės atlyginimą už keliavimą po pasaulį

Jeigu vasarai neturite didelių planų ir norite šiuos tris mėnesius skirti kelionėms, jums gali...

„Žalgirio“ sirgalių jūra žavėjosi nuotaikingu Žalgirinio ir močiutės šokiu (4)

Eurolygos ketvirtfinalio serija Kaune pratęsta įspūdinga „Žalgirio“ pergale 80:60 prieš...

Šlykšti kiaulystė: „Žalgirio“ krepšininką su pergale „pasveikino“ vagys (73)

Džiaugsmas įveikus Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubą ir priartėjus prie Eurolygos finalo...

Vietoje kino studijos iškils prestižiniai apartamentai (7)

Daugiau kaip pusšimtį metų Vilniuje , Žvėryne veikusios Lietuvos kino studijos pastatai šių...