Buvusiai finansų ministrei I. Šimonytei po sėkmingų rinkimų konservatoriai siūlytų sveikatos apsaugos arba finansų ministrės postą. Politikė teigia, kad mielai sėstų į sveikatos apsaugos ministro kėdę.
„Manau, kad sveikatos apsaugos ministerijoje trūksta žmogaus iš šalies, kuris galėtų iš ekonominio taško pažiūrėti į mūsų sveikatos problemas, nes daugelis bėdų slypi valdymo ir finansų tvarkymo klausimuose“, – teigė ji. Pasak politikės, pirmasis jos darbas ministerijoje būtų depolitizuoti Valstybines ligonių kasas.
Porą metų premjerui Algirdui Butkevičiui patarinėjęs ir vėliau iš jo komandos pasitraukęs S. Jakeliūnas teigė, kad „draugystė“ su premjeru nutrūko po to, kai buvo neatsižvelgta į S. Jakeliūno bandymus pasiekti permainų „Sodros“ klausimu.
„Tikėjausi, kad su premjero ir vyriausybės pagalba bus galima kažką pakeisti. Pamatęs, kaip formuojamas „Sodros“ biudžetas, kaip skolinama „Sodrai“ be įsipareigojimo grąžinti skolą, tris mėnesius vaikščiojau su raštais“, – pridėjo jis.
Patekęs į finansų ministro kėdę S. Jakeliūnas sakė pradėsiantis pokyčius ne nuo mokesčių sistemos, o nuo pensijų.
„Dabar „Sodra“ yra podukros vietoje. Mūsų mintis būtų, kad „Sodroje“ liktų tik kintamoji pensijos dalis, o visa kita būtų dengiama gyventojų pajamų mokesčiu. Tokia sistema būtų stabilesnė ir aiškesnė, atsirastų indeksavimo prasmė“, – kalbėjo jis.
Pasak politiko, tokiu atveju reikėtų didinti gyventojų pajamų mokestį nuo 15 proc. iki 29 proc., tačiau mažėtų „Sodrai“ tenkanti dalis iki 9-10 proc. Tokiu atveju, pasak jo, bendra mokesčių našta dirbantiesiems būtų mažesnė nei 40 proc. Dabar ji siekia 42 proc.
Tuo metu I. Šimonytė kritikavo antros pakopos pensijų kaupimo sistemą. Pasak jos, didelė šios sistemos problema – žmonės kaupia ne taip, kaip turėtų kaupti.
„Žmonės, kuriems iki pensijos liko labai nedaug, jie bando rizikuoti rizikinguose fonduose, nes jiems kažkas papasakojo, kad ten yra labai didelė grąža. Žmonės, kurie yra jauni galbūt kaupia nerizikinguose fonduose ir tarsi niekas neprisiima už tai atsakomybės. Taip neturėtų būti“, – aiškino politikė.
Pasak jos, turėtų būti taip, kad žmogus pensijos kaupimas antroje pakopoje „sentų“ kartu su žmogumi: keistųsi su laiku investuotų pinigų struktūra.
„Kalbant apie pačią sistemą, manau, kad yra viena spraga dabartinėje sistemoje, kurios neturėtų būti – tai yra žmonės, kurie dabar dalyvauja tik „Sodros“ pinigais, neprisidėdami savo pinigais. Kodėl tai problema? Žmonėms, kurių pajamos yra mažos, nėra tikimybės sukaupti didelių sumų antroje pakopoje ir jie, veikiausiai, nukentės lyginant su jų „Sodros“ pensija“, – konferencijoje kalbėjo politikė.
Ji siūlytų, kad riziką dėl kaupiamų pinigų investavimo prisiimtų ne žmogus, o paslaugos teikėjas. Antra, gyventojas turėtų pats prisidėti prie pensijos kaupimo, o ne tik pasinaudoti galimybę dalį „Sodros“ pinigų pervesti į antrosios pakopos pensijų kaupimo fondą.
Įvertino ir naują socialinį modelį
Politikų buvo taip pat paklausta, kaip jie vertina kadenciją baigiančio Seimo patvirtintą naują socialinį modelį ir Darbo kodeksą.
Visų pirma, I. Šimonytė teigė, kad darbo lankstumo didinimo Lietuvoje reikėjo, ypatingai tam, kad žmones būtų galima lengviau įdarbinti ir įdarbinimo nesibaimintų darbdaviai, pavyzdžiui, dėl didelių išeitinių.
„Kalbant apie pensijų pertvarką, gražu, kad atsiranda pensijų indeksavimas, bet tolimesniais laikotarpiais žiūrint rezultatas pakeitimo, kiek darbo užmokesčio pakeis pensija, darosi maža ir dirbti, kad tą pensiją gauti gali tekti iki grabo lentos. Tai man gaila, kad apie tai daug diskusijų nebuvo“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė.
S. Jakeliūnas naują socialinį modelį pavadino fikcija.
Pasak jo, Darbo kodekse reikėjo pakeisti tik atleidimo iš darbo tvarką, o tą, jo nuomone, buvo galima padaryti be jokio naujo socialinio modelio.
„Apie Darbo kodeksą galima daug kalbėti, bet, mano vertinimu, ten reikėjo padaryti vieną dalyką – garantinį fondą normaliai finansuoti ir iš jo mokėti išmokas“, – kalbėjo kandidatas į Seimą.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius DELFI konferencijoje yra prasitaręs, kad, jo skaičiavimu, 470 eurų yra ta atlyginimo riba, iki kurios dirbti žmogui dėl socialinės paramos sistemos neapsimoka. Ką apie tai galvoja I. Šimonytė?
„Problema yra ne tai, kad suma yra viena ar kitokia, o tai, kad socialinės paramos sistema demotyvuoja žmogų bandyti užsidirbti papildomą eurą. Ir ne todėl, kad ji paikina, bet pati sistema – kad uždirbęs šiek tiek papildomai pajamų iškart netenki didelės sumos paramos – tai yra problema“, - komentavo konservatorių atstovė į Seimą.
I. Šimonytė teigė, kad išėjimas iš socialinės paramos sistemos turėtų būti nuoseklesnis, o ne toks staigus, koks yra dabar.
