Į Lietuvą grįžę emigrantų vaikai susiduria su rimtais sunkumais: mokyklose planuoja pokyčius

Skaičiuojama, kad 2017 metais į Lietuvą grįžo daugiau nei 10 tūkst. emigrantų, o iš jų beveik 14 proc. buvo mokyklinio amžiaus vaikai. Sugrįžę, o kartais ir pirmą kartą Lietuvos ugdymo įstaigų duris pravėrę vaikai susiduria su adaptacijos, kalbos ir programų skirtumų problemomis. Jau pradėtas įgyvendinti unikalus projektas – netrukus mokytojams padės asistentai, kurie padės spręsti integracijos problemas.

Laiko ir kalbos problema

Pirmadienį Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje rinkosi švietimo atstovai bei šeimos, kurios tiesiogiai susidūrė su reemigracijos problemomis.

Viena šeima į Lietuvą grįžo po trejų metų praleistų JAV.

„Iki Vašingtono buvo 4 valandos kelio, todėl lietuviškos mokyklos neturėjome. Laiko skirtumas lėmė, kad mokytis Lietuvos laiku buvo itin sudėtinga. Mes kalbėjome su vaiku lietuviškai, vežėmės lietuviškų knygų. Psichologiškai jam nebuvo sudėtinga – grįžo į tą pačią klasę, iš kurios išėjo. Tiesa, teko papildomai po pamokų lankyti lietuvių kalbos pamokas“, – kalbėjo viena į Lietuvą gyventi grįžusi moteris.

Jaunesniems vaikams atvykus į Lietuvą teko iš naujo mokytis lietuvių kalbos.

„Kalboje atsirado labai daug angliškų garsų. Mažajam darželyje buvo skirta logopedė, tačiau daugiausiai dėmesio buvo skiriama sakinių konstrukcijos sudarymui. Tačiau ir dabar kartais išlenda tokių angliškų pasakymų“, – kalbėjo moteris.

Darbą pradės asistentai

Nuo 2016 metų su sugrįžusiais vaikais dirbo 124 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 258 bendrojo lavinimo mokyklos. 63 proc. mokinių mokėsi didžiųjų miestų mokyklose.

Planuojama, kad jau nuo kitų metų pradės dirbti specialūs pedagogai, kurie padės tiek vaikams, tiek mokytojams.

„Tai tampa vis labiau aktualu, o Lietuvoje vis daugėja mokyklų, kurios kaupia patirtį. Tai yra ne tik Vilniuje – geroji patirtis kaupiama ir kituose regionuose, taikomi nuotolinio mokymo metodai. Mes norime, kad į Lietuvą grįžtų dar daugiau žmonių ir norime sukurti patirtį, modelį, padėti mokytojams ir mokykloms, suteikti paramą. Norime, kad atsirastų asistentai, pagalbininkai mokytojams, pagalbininkai vaikams. Kitais metais tam numatoma 200 naujų etatų ir tai bus naujovė Lietuvoje. Per pilotinį bandymą kursime projektą ir tai bus katalizatorius bei leis labai greitai išplėtoti projektą“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras teigė, kad ateityje šis projektas turėtų būti įgyvendinamas kiekvienoje Lietuvos mokykloje. Šiuo metu pilotiniame projekte startavo 21 mokykla.

„Pirmiausiai kalbame apie progimnazijas. Sudėtingiausias amžius – 5-8 klasės. Vaikai yra paaugliai, čia sudėtingiausia terpė. Kalbant apie asistentus, tai būtų pedagogai vaikams, kurie reikalauja daugiau dėmesio. Tai būtų bendrojo pobūdžio padėjėjai mokytojams. Tai būtų ir asistentai vaikams, kuriems reikia sukurti tinkamą mikroklimatą. Tiems, grįžusiems vaikams, Lietuva prasideda klasėje“, – teigė A. Monkevičius.

Nuo kitų metų mokslo metų pradžios turėtų prasidėti tinklo sklaida. Kol kas Lietuvoje atrinkta 21 mokykla, kuriose bus vykdomas pilotinis projektas.

„Tai daug nekainuos. Jau dabar galima gauti 30 proc. didesnį mokinio krepšelį. Na, yra padėjėjų etatai. Tai kainuos, bet tai lėšos, kurio turi didelę grąžą. Tai puiki investicija, kurios grąža skaičiuojama kartais“, – teigė A. Monkevičius.

„Tiksliai negaliu pasakyti, kiek tai kainuos, bet šiuo atveju pinigai nėra problema. Tam, kad grįžtantys vaikai sulauktų tinkamos integracijos mes tikrai surasime pinigų ir mokytojų asistentams, ir individualioms programoms parengti“, – teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.