Rizikingos investicijos I. Laurs negąsdina. Atvirkščiai - sako, jau tapęs tolerantiškas rizikai. Su šypsena prisimena, kaip nelegaliai mokykloje spausdindavo plakatus, kokiam malonumui paskiria penkiaženkles sumas ir paprastai paaiškina, kokios yra investicijų rūšys, kur investuoti, jei nenorite visko prarasti.
Ar laikotės kokių taisyklių, planuodamas biudžetą?
Man atrodo, kad pinigai labai dažnai tapatinami su tikslu kažkokiu ir sakoma, jog pinigai – blogis. Bet mano galva, kalbant apie pinigus, visada reikia prisiminti, kad tai galinga priemonė tam tikriems tikslams pasiekti, bet jokiu būdu negalima sutapatinti su tikslu. Ir man atrodo, kad laikantis tokio požiūrio viskas teisingai susidėlioja.
Jūs labai jaunas jau bandėte burti žmones vienam tikslui, koks tas tikslas buvo?
Taip taip. Iš tikrųjų tais laikais prasidėjo era video magnetofonų, per kuriuos atėjo vakarietiška kultūra, vakarietiški filmai. Visi koviniai, veiksmo filmai pasidarė populiarūs, o jų herojai – Bruce Lee, Chuckas Norisas, Vandamas – pasidarė kultiniai. Ir dar viena aplinkybė – tais laikais atsirado kopijavimo aparatai ir sujungus šiuos du dalykus tikrai įžvelgiau tam tikrą galimybę. Tie plakatai buvo itin populiarūs ir per kopijavimo mašiną padarius 10 Bruce Lee plakatų buvo galima užsidirbti mėnesiui bulkutėms. Be abejo, tame amžiuje supratimas, kas yra autorinės teisės, tiesiog neegzistavo. Neegzistavo ne tik jauno žmogaus sąmonėje, bet ir Lietuvoje to nebuvo, mes ėjome visai iš kitos kultūros. Įžvelgti kažką neetiško, pasiimti svetimą plakatą, jį nukopijuoti ir parduoti – net minties nekilo, kad čia teisių pažeidimas. Visi mano draugai buvo pamišę dėl tų filmų ir ant kiekvieno sienos kabėjo gal po 10 tų plakatų ir tai galiu vadinti pirmuoju savo verslu.
Fotografija – didelis jūsų pomėgis. Kiek tam išleidžiate pinigų?
Šiais laikais bet kokiam pomėgiui reikia mažiausiai penkiaženklių sumų eurais, norint kažko profesionaliai pasiekti. Laikausi tokios nuomonės, kad jeigu kažkuo užsiimi, tai turi būti arba idealiai, arba niekaip. Kai važinėju po pasaulį ir matau tiek gražių vietų, pasidaro gaila, kad negali jų įamžinti. Pirmas nuotraukas pradėjau daryti telefonu, bet siekis tobulumo labai greitai privedė prie to, kad telefonas buvo pakeistas paprasta kamera, daugiau tyrinėjimu, mokymais, supratau, kokios gali būti kameros ir t.t. Nė metų nepraėjo, kai privalėjau su savimi vežiotis į kiekvieną komandiruotę apie 10 kg profesionalios fotografavimo įrangos. Visas mano rankinis bagažas 90 proc. buvo fotografavimo įranga.
Viename interviu sakėte, jog pirmieji dideli jūsų pinigai buvo iš sukurtos internetinės svetainės. Kokia tai buvo svetainė?
Jeigu neklystu, pirmoji buvo kurta viešbučiui Kaune. Uždirbau apie 1000 litų (289 eurų), o užtrukau gal pilną darbo dieną. Tais laikais tokia grąža iš darbo buvo labai aukštas lygis, nes mano kolegos, kurie dirbo ar praktikavosi kokiam banke, jų mėnesinis uždarbis buvo 300 litų (86,6 eurų). Galima iš to daryti išvadą, kad itin naujoviškų technologijų specialistai vertinami itin brangiai ir grąža į tokį darbą labai aukšta. Tuo metu to nemokė universitetuose, programuotojai mokėjo dirbti tik duomenų bazėse, nežinojo, kas yra interneto kalba, turiu omeny programavimą. Žmogus, kuris pats išstudijuoja, be vadovėlių, be mokytojų, ypač tokioj srity, kur specialistų nėra, gali tikėtis gauti labai aukštos grąžos.
Esate minėjęs, kad skeptiškai žiūrite į investicijas į nekilnojamą turtą. Kodėl?
Nepasakyčiau, kad skeptiškai, aš tiesiog sakau, kad man asmeniškai tai mažiausiai imponuoja. Tai turbūt atspindi mano profesinių žinių interesų ratą, negali būti visur vienodai patyręs ir suprantantis. Aš esu pasirinkęs technologijų, aukštos rizikos sritį ir man tiesiog nekyla noro eiti į kitas sritis, kur mažiau suprantu.
Jūsų nuomone, kur dabar saugiausia investuoti?
Investuojant reikia suprasti, kad visada yra du dalykai, kurie apibūdina vieną ar kitą investiciją – grąža ir rizikingumas. Ir jie surišti proporcingai. Jeigu tu nori aukštos grąžos, tai būk pasiruošęs labai aukštai rizikai. Ir atvirkščiai, jeigu tu nori žemos rizikos, investuoti saugiai, tai tada galima tikėtis labai žemos grąžos. Saugūs – akcijos, obligacijos, pavyzdžiui, JAV obligacijos laikomos vienos saugiausių. Iš kito spektro, visiškai rizikingos operacijos, kai tu gali prarasti visus pinigus iki nulio, bet potencialiai uždirbti 10 tūkstančių kartų daugiau nei buvai investavęs. Pavyzdžiui, kalbant apie žemą riziką, pavyzdžiui nekilnojamą turtą, jo kaina gali per pusę kristi, bet kad žemė ar butai bus niekam nereikalingi – labai maža tikimybė. Mūsų sektoriuje atvirkščiai – 90% investicijų tiesiog gali nuskandinti į nulį, nes viena iš dešimties tau atneša daugiau nei 10 kartų.
Kaip suprantu, rizika Jums patinka?
Aš toleruoju ją. Tolerancija rizikai būtinas požymis, nes kitaip tikrai bet kokiam versle sunku.
Žmogus turi 20 tūkst. eurų – kur patartumėte jam juos investuoti?
Labai priklauso nuo aplinkybių. Jeigu tai vieninteliai pinigai, visos santaupos, pensijos, tai tada, be abejo, privalai investuoti į saugius instrumentus ir netgi pensijų fondai, sakyčiau, prie saugiausių instrumentų. Iš kitos pusės, jeigu jis dirbantis žmogus, kuris uždirba daug daugiau negu jam reikia, tie 20 tūkst. eurų jam nei šilta, nei šalta, tada jis gali sau leisti vidutinio rizikingumo instrumentus, pavyzdžiui, įmonių akcijas. Dar kitas variantas, jeigu tuos pinigus gali išmesti, esi apsirūpinęs, turi daug santaupų ir netgi padvigubinus tuos pinigus tau niekas gyvenime nesikeičia, tai tuomet gali judėti prie visiškai rizikingų instrumentų, kai 20 tūkst. gali virsti 20 mln.
Kaip atrodo Jūsų rizikos sritis, į kurią investuojate?
Man patinka finansinės technologijos, 3D daiktų spausdinimas, vis dar žavi mobilios technologijos, nes manau, kad yra dar daug proveržių tikimybių. Mano vertikalėje dar yra išmanusis sportas, nors kol kas tik stebiu, nesu investavęs, ir patinka e-komercija ir m-komercija.
