Kartais, kai nepadeda nei vaistai, nei psichoterapeutai, padėti pasveikti gali plaukuoti ir pūkuoti keturkojai, plunksnuočiai, egzotiški ropliai ar jūrų žinduoliai. Gyvūnų terapijos pradžia siekia XVIII a., tačiau ypatingas žmogaus ir gyvūnų ryšys bei teigiama jo nauda sveikatai pastebėta dar seniau.
Gyvūnai, kurie žmonėms padeda pasveikti
© wikipedia nuotr.

Socialinių mokslų daktarė Brigita Kreivinienė, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose dėstanti neįgalumo psichologiją ir besidominti gyvūnų terapija, sako, kad pasaulyje egzistuoja pačių įvairiausių tokios terapijos modelių.

„Esu skaičiusi apie terapijai naudojamas lamas, dramblius, kengūras. Pačiai teko dalyvauti Kembridže organizuojamoje roplių, apuokų, gyvačių terapijose, Italijoje – asilų terapijoje, o Estijoje – viščiukų ir triušių. Įdomu ir neįprasta.

Lietuvoje labiau įprasta kalbėti apie arklių, delfinų, šunų, bei jau pradedame girdėti ir apie kačių terapiją. Tačiau šiame terapiniame procese svarbu įvertinti gyvūno pasirengimą terapijai bei paties kliento poreikius. Jei sveikas žmogus glosto triušį, tai – tik glostymas, o jei žmogus su negalia – jau terapija? Taigi, būtina atskirti paprastą pabuvimą su gyvūnu ir terapinį darbą, kuomet yra keliami tikslai, uždaviniai.

Taip pat labai svarbu, kad gyvūnų terapija turėtų ne tik praktinį aspektą, bet ir būtų žmonių, kurie tyrinėtų šiuos procesus. Tai – labai jautri sfera, nes dalyvauja gyvūnas ir sergantis žmogus, todėl labai svarbu nepakenkti“, – sako B. Kreivinienė.

Padėjo kareiviams

Šiuo metu Lietuvoje populiarėja šunų terapija – kaniterapija. Manoma, kad kaniterapijos ištakos siekia Antrojo Pasaulinio karo metus. Kapralas Billas Wynne'as mūšio lauke rado apleistą Jorkšyro terjero kalytę ir ją priglaudė (kitais duomenimis, nusipirko šunį iš kito kario). Billas šunį pavadino Smoky ir išdresavo jį atlikti įvairius triukus.

Susirgęs karštine B. Wynne'as pateko į ligoninę, o kai jis pradėjo sveikti, draugai atnešė jam Smoky. Šunelis padėjo galutinai pasveikti ne tik savo šeimininkui, bet ir kitiems ligoninėje gulėjusiems kariams. Pastebėjęs tai, B. Wynne'as ilgus metus keliavo su Smoky po ligonines ir reabilitacijos centrus, taip norėdamas padėti ir pakelti ūpą kare nukentėjusiems žmonėms.

Sistemingai šunų terapiją ligoniams gydyti pradėjo naudoti sesele ligoninėje dirbusi Elaine Smith. Ji pastebėjo, kad sergantieji visada labai džiugiai reaguodavo, kai juos aplankyti ateidavęs kapelionas kartu atsivesdavo ir savo auksaspalvį retriverį. 1976 metais E. Smith pradėjo dresuoti šunis ir kartu su jais lankyti ligonius. Medikai pastebėjo šunų gydomąjį poveikį: mažėjo ligonių kraujo spaudimas, žmonės nebejautė streso, gerėjo nuotaika.

Lietuvoje kaniterapija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau yra gydomąjį keturkojų draugų poveikį pajutusių žmonių. Specialiai dresuoti šunys lankė vaikų namuose augančius mažylius, Kartų namuose gyvenančius garbaus amžiaus žmones bei psichikos negalią turinčius jaunuolius.

Kaniterapiją stebėję ir jos rezultatus tyrę specialistai buvo nustebę. Senukai, kurie ilgą laiką gulėjo lovoje ir nenorėjo bendrauti, po ketvirtų pratybų kėlėsi ir ėjo į jiems skirtą susitikimų patalpą, kad galėtų pabūti su šunimis. Žmonėms sumažėjo depresijos ir nerimo požymiai. Autizmu sirgęs jaunuolis per pirmuosius susitikimus ateidavo ir išeidavo iš patalpos, visiškai neglostė šunų, nedavė komandų. Tačiau po penkių sesijų pats aktyviai rodė iniciatyvą, vedžiojo šunį, glaustėsi. Paciento sveikata akivaizdžiai pagerėjo.

Pastebėta, kad keturkojai paspartina gijimą ir reabilitaciją po sunkių operacijų, skatina psichikos ligonių socializaciją, padeda sergant Dauno sindromu, neuroze, cerebriniu paralyžiumi, autizmu, išsėtine skleroze, Parkinsono, Alzheimerio ligomis, epilepsija, esant psichologinio pobūdžio sutrikimams.

Šunys skleidžia stiprią gydomąją energiją. Bendraudami gyvūnai atiduoda dalį savo energijos, todėl ši puikiai veikia kaip natūralus antidepresantas.

Gydo ir vandens gyvūnai

Teigiamai ligonius veikia ne tik pūkuoti ir plaukuoti keturkojai, bet ir žaismingi jūrų žinduoliai. Lietuvos jūrų muziejuje ligoniams jau kurį laiką taikoma ir delfinų terapija. Atnaujintam Delfinų terapijos skyriui, kuris savo duris lankytojams atvers jau gegužę, vadovaujanti B. Kreivinienė sako, kad draugiški jūrų žinduoliai padeda tiek vaikams, tiek suaugusiems.

„Dažniausios problemos, su kuriomis kreipiasi, tai – autizmas, Aspergerio, Dauno sindromai, logoneurozės, elgesio ir emocijų sutrikimai. Šiemet padaugėjo besikreipiančių žmonių, kurie turi fobijų, po įvairių prievartos atvejų, patyrę smurtą, turintys psichosocialinių barjerų, patyrę netektis ir pan.“, – tikina specialistė.

Lietuvos jūrų muziejuje delfinų terapija turi ir mokslinę kryptį, kasmet šalia įprastos delfinų terapijos užsiėmimų vykdomi ir moksliniai projektai. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad po užsiėmimų su delfinais pagerėjo vaikų socialiniai, psichologiniai ir psichofiziniai įgūdžiai. Jie pradėjo bendrauti su kitais vaikais, ieškoti kontakto, domėtis kitais gyvūnais, sumažėjo nerimas ir baimė, pagerėjo dėmesio koncentracija.

„Jei vaikas su sunkia cerebrinio paralyžiaus negalia guli prie baseino ir kalba savo kalba su delfinu, o delfinas šalia jam atsako, tada ištiesia sukaustytą rankytę ir paliečia delfiną. Ar tai didelis pasiekimas? Nesuprantantiems atrodytų, kad tai – nieko svarbaus, o tėveliams ir mums tokios akimirkos yra ypatingos, nes jie bendraudami kuria ryšį ir savitą pasaulį.

Svarbiausi pasiekimai tėveliams yra tie, kurie padeda geriau suprasti vaiką ir vaikas geba išreikšti poreikius tokiu būdu, kad jį galima suprasti, taip pat, kai yra išsprendžiamos vaiko elgesio problemos. Turėjome ir gan jautrių onkologinių atvejų, kai mažieji angeliukai bendravo su delfinais. Keli vaikučiai yra gyvi, vis palaikome ryšį, mamos teigia, kad tai dėl teigiamų emocijų dalyvaujant delfinų terapijoje, kitų, deja, netekome. Tai sužinoti būna skaudžiausia“, – prisipažįsta B. Kreivinienė.

Skinasi kelią

Delfinų terapija oficialiai yra vadinama psichoemocinio ir fizinio lavinimo paslauga, kuri įtraukta į Sveikatingumo paslaugų sąrašą dar 2013 metais.

Kaniterapijos asociacija Lietuvoje buvo įkurta 2013 m. Jos nariai aktyviai siekia, kad šunų terapija būtų teisiškai reglamentuota. Asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu apsvarstyti galimybę įtraukti kaniterapiją į Sveikatingumo paslaugų sąrašą.

Ateityje, pasak B. Kreivinienės, yra planuojamas visų Papildomųjų ir alternatyviųjų medicinos praktikos paslaugų sąrašo sudarymas bei numatomos tam sąlygos, licencijavimo tvarka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas sieja „valstiečius“ su Matijošaičiu? Atsakymą kauniečiai rado pašto dėžutėse (78)

Kam „valstiečiams“ savo partiniame leidinyje reklamuoti Kauno miesto merą Visvaldą...

Maisto klastojimas: vietoj žuvies mums parduoda vandens glazūrą ir džiuvėsėlius (51)

Silkės vietoje sardinių siekiant atpiginti produktų gamybą arba vengiant mokesčių, šaldytų...

DELFI TV Gyvai: D. Trumpo iššūkiai pasauliui: kaip tai atsilieps Lietuvai?

JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę po Europą lydėjo skandalai, nesusipratimai, keisti...

Junckerio elgesiu pasibaisėjęs prancūzų žurnalistas: jis peržengė visas ribas papildyta (67)

„Atmosfera Briuselyje pastaruoju metu primena Brežnevo epochą. Mūsų politinei sistemai vadovauja...

Laukia dešimtmečiai prekybos karo? (18)

Apsisvaidymas vis naujais prekių sąrašais, kuriems taikomi muitų tarifai, jau yra nebe derybinė...

Gamta kėsinasi atimti pamėgtą lietuvių pramogą (3)

Poilsiautojams ši vasara prasidėjo kur kas anksčiau ir labai gerai: jau gegužės mėnesį...

Specialistai pataria: dešimtmetis jau turėtų mokėti skalbti ar įkalti vinį (1)

Vaikai sugeba kur kas daugiau, negu jūs įsivaizduojate, tad tėvai darydami viską už savo atžalas...

Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams atnaujinta 12:46 (287)

Rusija reiškia nepasitenkinimą Lietuvos prokuratūra , kuri už dalyvavimą nusikalstamuose Sausio...

Neatpažįstamai pakeitė legendinę Lietuvos vietą: štai čia marozų tikrai nerasite (122)

„Marozų kurortas“ – tokia nemaloni etiketė nuo seno persekioja Palangą. Tai pastebintis...