Per pokalbį su jais neverta žarstyti išminties perlų, tokių kaip „sveikame kūne – sveika siela“, nes 28 metų amžiaus vaikinai žino tiek istorijų apie sveiką gyvenimo būdą, jog galėtų pasakoti nuo ryto iki vakaro. O juk viską knieti sužinoti tuojau pat – čia ir dabar.
– Kokį patarimą kiekvienas iš jūsų galėtų duoti žmogui, norinčiam gyventi sveikai?
Gytautas: Svarbiausia atrasti malonumą kasdieniuose dalykuose. Pagalvokite, ką valgote kasdien. Juk žmogus maistu gali stiprinti sveikatą, kovoti su negalavimais, arba, priešingai, maitinti ligą.
Algirdas: Galiu pateikti asmeninį pavyzdį. Sau skiriu 3 valandas per dieną: vieną ryte, vieną per pietus ir vieną vakare. Tuo metu užkandu vaisių, užsiimu hobiu, širdžiai malonia veikla, atsiribodamas nuo aplinkos dirgiklių ir rūpesčių. Dėl to mano veide dažniau švyti šypsena.
Kęstutis: Galbūt žmonėms trūksta aiškaus gyvenimo tikslo? Jauniems žmonėms sudėtinga atrasti tai, ko jie iš tikrųjų nori. Todėl visų pirma palinkėčiau atrasti savo tikslą, kurio norėtumėte siekti. Vieną tikslą pasirinkite darbe, kitą – gyvenime. Kai žmonės turi tikslus ir juda jų link, jie jaučiasi laimingesni.
– Esate jauni, aktyvūs žmonės. Kaip susidomėjote sveika gyvensena ir nusprendėte, kad tai gali būti niša jūsų verslui?
Gytautas: Iš tiesų sveikata, negalavimai ir ligos yra labiau vyresnės kartos žmonių rūpestis. Tačiau mūsų karta suvokia, kad savijautą senatvėje lemia jaunystės pasirinkimai: kaip judame, valgome, ilsimės šiandien.
Kuo toliau, tuo labiau jauni žmonės supranta, kad pradėti rūpintis savimi reikia ne tada, kai iškrenta dantys, o nuo jaunų dienų, kad ateityje nekiltų problemų.
Algirdas: Aš požiūrį į savo sveikatą perėmiau iš šeimos. Mums visada buvo svarbu gyventi sveikai: domėdavomės ir kalbėdavome, kaip reikia derinti produktus, kaip papildyti ir subalansuoti mitybą.
Mintis apie sveikai gyvensenai skirtą produktą kilo natūraliai, nors tuomet aplinkui nebuvo daug žmonių, kuriems ši tema atrodė aktuali ir įdomi.
Kęstutis: Sveikas gyvenimo būdas nėra vien taisyklės, kaip reikia valgyti ir kiek judėti. Svarbiausi klausimai: kaip jaučiasi pats žmogus, koks yra jo požiūris į gyvenimą ir santykis su aplinka.
Juk galima eiti lengviausiu keliu – valgyti traškučius, sėdėti ant fotelio ir gerti alų. Atrodo, paprastas ir malonus užsiėmimas.
– Kas yra sunkiau: sukurti kokybišką produktą ar tinkamai pristatyti jį vartotojui?
Kęstutis: Patys dažnai pastebime, kad turime gausybę pasirinkimų, gerų produktų, tačiau ne visi jie yra lengvai pasiekiami. Kai kurie pasirinkimai egzistavo visą laiką, tačiau mes apie juos tiesiog nežinojome.
Gytautas: Vadinasi, svarbu ne tik sukurti produktą, kurio reikia rinkai. Būtina skirti dėmesio ir išteklių produkto reklamai, mokėti jį parduoti.
Jeigu sukursime produktą, tačiau jį laikysime paslėpę savo sandėliuke, jis nepakeis visuomenės, neturės prasmės.
– Ar savo bendraamžiams galėtumėte duoti receptą, kaip trims vaikinams rasti kelią į didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje ir įtikinti verslininkus platinti jūsų produkciją? Ar buvo sunku?
Gytautas: Tikrai nebuvo taip, kad vieną dieną atėjome pristatyti produkto, o kitą mūsų sultys jau stovėjo lentynose. Teko daug ir sunkiai dirbti, nueiti ilgą kelią.
Kęstutis: Tai tikrai ne tas pats, kaip ateiti į parduotuvę, peržvelgti lentynas ir paprašyti, kad imtų prekiauti produktu, kuris man labai patinka, tačiau mažmenininkas dabar jo neturi.
– Kalbant apie 25–mečius, jūsų kartos žmones, tokie laiko terminai yra tikras išbandymas. Juk šiandien jaunas žmogus visko nori čia ir dabar.
Gytautas: Sutinku. Aš pats pažįstu labai daug žmonių, kurie rezultatus nori pamatyti ir gauti greitai.
Algirdas: Mūsų karta jaučia, kaip greitai kinta aplinka, todėl natūralu, kad prisitaiko prie tokio tempo ir vėliau kelia reikalavimus – sau ir kitiems.
Interneto eroje viskas vyksta akimirksniu: matau, kuris mano draugas nuskrido į šiltuosius kraštus ir mėgaujasi saule, matau, kuri garsenybė įsigijo prabangų automobilį – tai veikia tarsi savotiški dėmesio ir mūsų norų dirgikliai. O tempas tik didėja.
– Ar lengva visiems trims laikytis vienos krypties pasaulyje, kuris pilnas pasirinkimų?
Gytautas: Natūralu, kad kyla diskusijų ir svarstymų. Vis dėlto mus vienija bendro tikslo siekimas. Bendraujame atvirai ir visi nuoširdžiai siekiame to paties tikslo, kurį suformavome labai aiškiai.
Algirdas: Suprantame, kad esame skirtingi. Jeigu būtume vienodi, mąstytume vienodai, tikriausiai neturėtume tiek gerų idėjų, kuriomis papildome vienas kito sumanymus. Gerbiame vienas kitą. Išklausome vienas kito idėjas, visada ieškome kompromiso ir išeities.
Bendros vertybės ir bendras tikslas mus išlaiko kartu. Kai tikslo ir vertybių nėra – prasideda pykčiai ir skyrybos.
Kęstutis: Kai partneriai turi du skirtingus tikslus ir eina į skirtingas puses, kyla ginčai. Mes nuolat bendraujame, dalinamės mintimis ir požiūriais, kad iškart užčiuoptume galimus požiūrių ir nuomonių skirtumus. Mums tai padeda.
– Ar turite planą B, jeigu verslą ištiktų nesėkmė?
Kęstutis: Esame trys galvos! Visada esame pilni minčių, ką ir kaip veikti. Šiandien dirbame darbus, kurie mums sukelia naujų sumanymų, pavyzdžiui, plėtojame sveiko maisto automatų tinklą dideliuose biuruose. Ateityje tikrai nepražūsime. Kasdien mąstome, kaip patobulinti savo produktus, kad kuo geriau išpildytume klientų lūkesčius ir poreikius.
Algirdas: Mes daugiausia dėmesio skiriame konkrečiam darbui, užduočiai. Mąstome, kaip didinti produktų pasiekiamumą, kaip patobulinti mūsų produktą. Nesileidžiame į teorinius svarstymus, kas būtų, jeigu būtų.
– Kaip įsivaizduojate savo verslą po 25 metų?
Gytautas: Šiais laikais žmonės neplanuoja toliau negu 2–3 metams į ateitį.
Kęstutis: Dabar verslo aplinka yra labai dinamiška, tad galvoti 25 metus į priekį ir suplanuoti tokį ilgą periodą yra būtų beprotiškai sunku.
Algirdas: Žinoma, galime pasvajoti, kad po 25 metų mūsų produktą lietuviai galės rasti atostogaudami Italijoje ar Ispanijoje. Į savo plėtrą žvelgiame optimistiškai – siekiame užkariauti visą Europą.
Sutinku, kad dažniausiai mąstome, kur būsime po trejų, ketverių ar penkerių metų, o ne po ketvirčio amžiaus. Taip, galbūt po 25 metų Lietuvoje veiks dideli mūsų bendrovės sulčių fabrikai, tačiau kol kas tai – tik labai drąsi vizija. Net ir patiems būtų sunku pasakyti, ar po 25 metų mes toliau dirbsime su tais pačiais produktais tame pačiame versle.
– Fabrikai Lietuvoje, kurie produkcija aprūpina įvairių valstybių rinkas – skamba labai ambicingai! Vadinasi, Lietuvoje įmanoma kurti, dirbti ir klestėti?
Kęstutis: Žinau, ką reiškia būti emigrantu. Mes visi užsienyje praleidome studijų metus. Vėliau aš kelis metus gyvenau ir dirbau Ispanijoje.
Pabuvęs užsienyje supratau, kad Lietuvoje turime puikias sąlygas realizuoti savo sumanymus. Mūsų šalis yra gera vieta verslo startui, nes visas pasaulis globalėja, nyksta valstybių ribos, internetas sujungia žmones kaip niekada anksčiau.
Gytautas: Man yra tekę mokytis Londone ir Kinijoje. Iki šiol prisimenu baisų jausmą, koks svetimas bei atskirtas jaučiausi vaikščiodamas Kinijos miestų gatvėmis.
O Lietuvoje jaučiuosi absoliučiai savas. Galiu mėgautis aplinka, bendrauti su žmonėmis.
Turime nuostabią gamtą, kuri yra mano įkvėpimo šaltinis. Lietuvoje užtrunka 10 minučių, kad iš miesto centro patekčiau į gaivią miško žalumą. Netgi nuolat kintantis, permainingas oras čia man yra žavus.
Be to, labai džiaugiuosi, kad visi artimi žmonės yra šalia – jie yra svarbi mano gyvenimo dalis.
Nors Lietuvos rinka yra sąlyginai maža, bet galime susitelkti į eksportą, konkuruoti su kitomis šalimis.
Kęstutis: Gyvendamas Madride supratau, kad visai kitaip reaguojame į saulę negu ispanai – kur kas labiau džiaugiamės. Jeigu saulės būtų per daug, imtume nuo jos slėptis.
Madride ryte kavinės staliukai būna sustatyti vienoje gatvės pusėje, o vakare – jau kitoje. Vien dėl to, kad lankytojai galėtų pasislėpti pastatų šešėlyje, išvengtų saulės.
Lietuvoje turime puikią pusiausvyrą, visus metų laikus, galime džiaugtis ir sniegu, ir saule.
– Dėkoju už pokalbį.
Projektas „Karta 25“ suteikia sceną nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai, nuo kurios pasirinkimų priklauso, kokia Lietuva bus rytoj. Tai istorijos apie žmones, augusius kartu su laisva šalimi, jų tikslus, užsiėmimus ir požiūrį į gyvenimą, darbą, karjerą, tobulėjimą. Projekto viešinimą palaiko prekybos tinklas „Maxima“.
