Vilkiko nesuvaldė neblaivus vairuotojas

Neatsargūs vilkikų vairuotojai sukelia keliskart pavojingesnes situacijas nei lengvųjų automobilių vairuotojai. Pavyzdžiui, pirmadienį prieš pat vidurdienį, 11.46 val., Prienų rajone, kelio „Via Baltika“ ruože Kaunas-Prienai-Marijampolė, neblaivus 46 metų Ukrainos pilietis vairavo sunkiasvorį vilkiką „Scania R480“, kurio nesuvaldė, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir atsitrenkė į kelio ženklą bei į priešpriešiais važiavusio vilkiko „Renault“ puspriekabę.

Laimei, įvykio metu žmonės nebuvo sužaloti, tačiau pusamžiam vilkiko vairuotojui buvo nustatytas sunkus girtumas (2,79 prom.).

Vilkiką suvaldyti keliskart sunkiau

Vairuotojas ne tik buvo neblaivus, bet dar ir nesugebėjo jo suvaldyti. Transporto specialisto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Dariaus Bazaro teigimu, sunkiasvorės transporto priemonės nesuvaldymo priežasčių yra daugybė, todėl ypač svarbu budrus ir blaivas vairuotojas.

„Yra kelios problemos, kodėl vairuotojai padaro avarijas. Pirma, tai manevravimas, kadangi vilkikų svoris didelis, sunku teisingai išmanevruoti. Taip pat greitis. Tokią sunkią transporto priemonę ir taip sunku vairuoti, o dar pakankamai didelis greitis apsunkina vilkiko suvaldymą“, – pasakoja D. Bazaras.

Anot jo, sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojams ypač sunku suvaldyti vilkiką, kai kelyje iškyla netikėta kliūtis. Tuomet reikia staigiai stabdyti, nuo didelio svorio priekaba ar puspriekabė virsta. Taip pat didelę įtaką daro kelio matomumas ir būklė. Tamsiu paros metu, lyjant ar sningant vairuotojams valdyti vilkiką dar sunkiau, ypač, jei kelias nėra tinkamai sutvarkytas.

VGTU docentas mano, kad Lietuvoje labai trūksta atskirų kelio juostų, skirtų sunkiasvorėms transporto priemonėms.

„Pirmiausia reikėtų gerinti infrastruktūrą – kiek Lietuvoje yra atsižvelgta į sunkiasvorį transportą. Gal reikėtų atskiros juostos vilkikams. Ypač prasta situacija keliuose, kur yra tik dvi priešpriešinės juostos. Tokiu atveju už vilkiko važiuoja dar eilė automobilių, vilkiką lenkia, nesilaiko saugaus atstumo. Taip pat ne visur pagalvota apie atitvarus nuo miškų, nuo akinimo iš priešpriešinės juostos“, – teigia D. Bazaras.

Specialistas priduria, kad tokios priemonės galėtų padidinti ne tik vilkikų vairuotojų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą.
Vilkiko avarija

Kelyje lydi alkoholis ir medikamentai

Tačiau kitas veiksnys, kuris gali nulemti nelaimingą atsitikimą yra vilkiko vairuotojo fizinė būklė. Pasak D. Bazaro, vilkikų vairuotojų fiziologija tikrinama menkai, todėl dažnai nepastebimos prasidedančios ligos, kurių pasekmė gali būti avarija kelyje. Žinoma, didelę įtaką nelaimingiems atsitikimams daro apsvaigę vairuotojai, kurie dažnai už vairo tiesiog užmiega.

„Vairuotojai užmiega, nes pirmiausia nesilaiko darbo ir poilsio režimo, kuris yra reglamentuotas. Dar dažnai dirba savo darbus, nemiega, kada jiems skirtas laikas. Kitas dalykas yra fiziologija. Reiktų kruopščiai tikrinti vairuotojų sveikatą. Nepastebimos ligos ar jų pradžia gali sukelti daug pavojaus. Trečias dalykas ir neatleistinas yra alkoholis ar kiti medikamentai. Dažnai vairuotojai vartoja vaistus, nes jų darbas yra pakankamai įtemptas. Jie ilgą laiką atskirti nuo šeimos. Tokių vaistų vartojimas gali sukelti mieguistumą“, – komentuoja D. Bazaras.

Dėstytojo teigimu, transporto įmonėse trūksta darbo su žmonėmis, rūpesčio personalu. Turėtų būti pasakojama, kaip sumažinti stresą, kaip kovoti su liūdesiu kelyje, kad vairuotojai depresijos nepultų malšinti alkoholiu ar vaistais.

Pateko į avariją, nes žiūrėjo filmą

Vilniaus vairavimo mokyklos sunkiasvorių transporto priemonių vairavimo instruktorius Dalius Uogintas pasakoja, kad vilkikų vairuotojai dirba daug sunkiau nei daugeliui atrodo – jiems tenka ne tik vairuoti, bet ir patiems įkrauti krovinius, todėl jie nuolat pavargę.

„Vairuotojai pervargsta. Jie patys krauna krovinius, po to važiuoja ilgą kelią. Dar sunkiau, kai sutemsta, pasidaro šalta. Tada vairuotojas įsijungia šildytuvą, jis atsipalaiduoja ir gali užsnūsti. Jeigu kelias tiesus ir monotoniškas, jam pasidaro nuobodu“, – aiškina D. Uogintas.

Taip pat jis priduria, kad nelaimingus atsitikimus vilkikų vairuotojai gali sukelti ir kompiuteriu žiūrėdami filmus.

„Kad prasiblaškytų, įsijungia filmą, taip nekreipia dėmesio į kelią ir gali įvykti didelė nelaimė. Geriau klausytų muzikos, įrašo, bet tik taip, kad matytų kelią“, – įspėja D. Uogintas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (83)