Belgijos mokslininkų teigimu, kai paaugliai supranta, jog mokymasis padeda siekti vidinių tikslų (savęs tobulinimas, asmeninė sveikata ir pan.), jie mokomuoju dalyku būna susidomėję labiau ir greičiau perpranta jo esmę, nei tuo atveju, kai motyvacija yra išorinis tikslas (pavyzdžiui, finansinė gerovė, fizinis patrauklumas ir kt.).
Dauguma vaikų dažniausiai mokomu dalyku savaime nesusidomi. Taigi mokytojai ir tėvai stengiasi įvairias būdais padidinti vaiko motyvaciją mokytis, pabrėždami mokymosi svarbą ir aktualumą.
Pavyzdžiui, jie gali akcentuoti mokomo dalyko įtaką siekiant vidinių tikslų (tobulinant save, gerinant sveikatą ar padedant visuomenei) arba išorinių tikslų (finansinė gerovė, populiarumas ar patrauklumas).
Kad nustatytų, kuris motyvacijos būdas yra efektyvesnis, tyrimą atlikę mokslininkai pateikė nutukusiems ir nenutukusiems paaugliams skaityti tekstą apie su sveikata susijusius dalykus, pavyzdžiui, mitybos piramidę. Pusei jų buvo pasakyta, kad aktyvesnis šių dalykų mokymasis ir sveikas gyvenimo būdas yra svarbus jų pačių sveikatai (vidinis tikslas), o kitai pusei tyrimo dalyvių buvo paaiškinta, kad tai yra svarbu, norint tapti fiziškai patrauklesniu (išorinis tikslas).
Be to, pusė vaikų buvo skatinama mokytis, naudojant kaltės jausmą skatinančią kalbą (t.y., vidinę kontrolę), o kitai pusei vaikų buvo aiškinama daugiau autonomiškai ir palaikančiai, kad jie jaustų, jog mokymasis yra savanoriškas ir priklauso nuo jų pasirinkimo.
Paaiškėjo, kad vidinių tikslų akcentavimo rezultatas yra pagerėjęs abstraktus mokymasis – tai yra svarbi žinia pedagogams.
Vidiniai tikslai gali būti labai motyvuojantys ir skatinantys domėjimąsi mokomuoju dalyku, nes mokymasis šiomis sąlygomis yra labiau strategiškas, o išoriniai tikslai skatina paraidinį mokomosios medžiagos išmokimą, tačiau abstraktaus mokymosi nepagerina.
Be to, kaltės jausmo sukėlimas ir autonomiškumo trūkumas ankstyvoje paauglystėje gerina abstraktųjį mokymąsi. Verčiant vaikus jausti kaltę ir tai naudojant kaip būdą priversti mokytis, sukeliamas vidinis spaudimas mokytis, tačiau tai nepadidina noro mokytis ir domėjimosi, o tai yra labai svarbūs išmokstamos informacijos apibendrinimo veiksniai.
Taigi pedagogai, norintys skatinti abstraktų ir apmąstytą mokomosios medžiagos apdorojimą, turėtų pabrėžti vidinių tikslų svarbą bei mokomąją medžiagą pateikdami autonomiškumą palaikančiu stiliumi. Tai gali būti realizuota užėmus vaikus ir paauglius remiančią poziciją, visada, kai įmanoma, siūlant pasirinkimą bei vengiant kaltės jausmą skatinančių kalbų.
