Geriantiems šias arbatas reikėtų suklusti: kai kurių užtenka vos po šaukštelį

Gydytoja-homeopatė Aiva Vaivarienė įspėja, kad paprastų arbatų pakeliuose geriau išvis negerti, mat juose galimi įvairūs cheminiai priedai. Vis dėlto beatodairiškai gerti vaistažolių arbatų irgi negalima.

Tikri vaistai

„Reikia nepamiršti, kad visos žolės yra vaistai, tad būtina turėti saiką. Vaistažolių arbatas reikia gerti kaip vaistus, nes jose gausu veikliųjų medžiagų. Negalima jų gerti po tris stiklines kiekvieną dieną, juk, pavyzdžiui, aspirino kasdien taip pat negeriame. Visi cheminiai vaistai yra sintetinti iš vaistinių augalų, nė vienas nėra atsiradęs iš niekur, taigi vaistiniai augalai turi pakankamai daug vaistinių medžiagų“, – teigia A. Vaivarienė.

Tradiciškai dažnai kaip paprastas šildantis gėrimas vartojama mėtų, ramunėlių, čiobrelių arbata, tačiau, anot gydytojos, nėra „nekaltų“ vaistažolių arbatų. „Tos pačios ramunėlės nėra toks nekaltas augalas, kaip daug kas mano. Tai yra labai stipriai veikiantis augalas. Jeigu jau reikia, pageriam tokios arbatos savaitę, bet ne ilgiau. Ramunėlės yra puikus antiseptikas, priešuždegiminis vaistas. Paprastai tokios arbatos nuo negalavimų duodama vaikams, tik ne stiklinėmis, o po šaukštuką“, – kalba A. Vaivarienė.

© Vida Press

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad stipriausią poveikį turi arbatos, kurių vaistažolės turi žiedus – tokiuose augaluose daug eterinių aliejų. „Patinka čiobreliai? Tuomet tegul žmogus pageria jų arbatos savaitę kitą, o tada pakeičia ją kitomis vaistažolėmis – ramunėlėmis, ežiuole, erškėtrožėmis. Vartojant kasdien vaistažoles po tam tikro laiko būtina pakeisti. Net jeigu žmogus ir žino kokią nors silpną savo vietą ir dėl to geria atitinkamą žolę, taip daryti negali per ilgai – tik tam tikrą kursą – tris keturias savaites, o paskui reikia daryti pertrauką arba pakeisti kitomis vaistažolėmis“, – sako gydytoja.

Negalima juokauti

A. Vaivarienės teigimu, per ilgai geriamos vaistažolių arbatos išties prireikus pagalbos gali nebetekti savo gydomųjų savybių, taip pat gali alergizuoti. „Be to, jūs nežinote, kaip tokios arbatos veikia jūsų virškinimo sistemą. Jeigu kada nors kas nors nutiks, jūs nesuprasite priežasties, juk nekaltinsite vaistažolių arbatos“, – įspėja pašnekovė.

Saugiau, anot jos, gerti ne žiedų, o lapų arbatas. „Vaisių, lapų arbatos yra saugesnės. Vaistažolių lapuose yra mažiau eterinių aliejų nei žieduose, todėl mažiau rizikos, alergizacijų. Mūsų šalyje tikrai daug alergiškų žmonių, o žiedai tikrai įjautrina“, – sako gydytoja.

Žydi čiobreliai – vaistas nuo visų ligų

© © Romualdo Barausko nuotr.

Pačios „stipriausios“ arbatos – iš nuodingų augalų. „Paprastai mes tokių arbatų ir negeriame, mat stipriai veikiančių ir agresyvių žolių skonis yra specifinis, pavyzdžiui, ugniažolė yra labai karti. Paprastai žmonės jomis nepiktnaudžiauja, bet gali pasitaikyti ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui, gal kas nors labai mėgsta šalavijų lapų arbatą, tačiau nežino, kad ji veikia endokrininę sistemą, tad jos gerti be perstojo tikrai nereikėtų“, – įspėja A. Vaivarienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į įvairių vaistažolių mišinius – jie, pasak pašnekovės, veikia kitaip nei pavienės žolės. Anot jos, darant mišinius reiktų žinoti naudojamų žolelių savybes, o paprastai sumaišyti, tarkim, likusių arbatžolių mišinį ji nerekomenduoja.

„Mišiniuose yra daugiau veikliųjų medžiagų ir jų sąveika netirta. Net ir vaistažoles mes vartojame tiesiog remdamiesi daugiamete patirtimi, per amžių amžius be jokių mokslinių tyrimų žinome, kad liepžiedžiai mažina karščiavimą, o čiobreliai padeda atsikosėti, – sako A. Vaivarienė. – Žolininkas empiriškai žino tam tikrus mišinius, kurie sąveikauja, kurių žolelių stiprumas kartu su kitomis žolelėmis netgi suaktyvėja. Jeigu arbata vartojama gydymo tikslais, geriau gerti mišinius. Gerai jie ir dėl to, kad kai kurios žolelės mišiniuose nebėra tokios intensyvios, pavyzdžiui, jei būdama viena žolelė galėtų kelti kraujospūdį ir didinti rūgštingumą, tai mišinyje jau nebe.“

© Fotolia nuotr.

Ką siūlo kasdienai

Nors, kaip sako pašnekovė, pats geriausias gėrimas yra vanduo, arbatų mėgėjams ji kasdienai siūlo rinktis dabar vėl išpopuliarėjusių gauromėčių arbatą. A. Vaivarienės teigimu, tai nuo senų laikų žinomas puikus žaliosios arbatos pakaitalas.

Šaltuoju sezonu – rudenį, žiemą kasdienai, anot jos, geriausia rinktis vitaminines lietuviškų gėrybių arbatas – erškėtrožių, šaltalankių, spanguolių, džiovintų vaisių. Tokių arbatų, kaip teigia gydytoja, galima gerti pakankamai daug ir dažnai.

„Tik būtina atsižvelgti į savo savijautą. Pavyzdžiui, jei žmogus turi padidintą rūgštingumą, tokių arbatų geriau negerti, ypač pasaldintų, mat tai rūgštingumą tik dar labiau padidins“, – pasakoja A. Vaivarienė.