„Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa, sustokime sesės ir broliai, užtraukime dainą, kurią kažkada dainuodavo mūsų senoliai“, – tokiais žodžiais kvietė prisijungti televizijos žiūrovus pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo serialas „Giminės“. Tiesa, legendine tapusi daina skambėjo ne nuo pirmosios serialo dalies. Apie šias ir kitas serialo užkulisių paslaptis portalas DELFI kalbėjosi su serialo režisieriumi Sauliumi Vosyliumi ir scenarijaus autoriumi Broniumi Bušma.

Naujai atgimusiai Lietuvai trūko herojų

1993 m. Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje pasirodė serialas „Giminės“, kuris vėliau tapo vėliavnešiu lietuviškų serialų arsenale. Televizijos žiūrovai su didžiuliu susidomėjimu laukė kiekvienos naujos serijos. Joje buvo gvildenamos aktualios nepriklausomybę atgavusios Lietuvos temos: pirmieji verslininkai, reketas, žemės atgavimo klausimai, neištikimybė, meilė, giminės džiaugsmai ir nusivylimai.

Psichoterapeutas Olegas Lapinas pripažįsta, kad seriale galbūt kai kurios istorijos buvo dramatiškesnės nei tuometinė realybė, tačiau tik taip meno kūrinys galėjo sudominti žiūrovą.

„Tai yra meno kūrinys ir jis turi šiek tiek sutirštinti spalvas. Bet bendrai, man atrodo, tai buvo labai realistinis serialas, būtent dėl to ir buvo taip žiūrimas“, – kalbėjo specialistas.

Vis dėlto pašnekovas pridėjo, kad serialas „Giminės“ buvo daugiau skirtingų socialinių sluoksnių atspindys nei psichologinis herojų analizavimas.

„Jis puikiai atspindėjo, kaip klostosi pirmieji verslininkų santykiai. Tai buvo daugiau socialinis serialas, kaip kūrėsi pirmieji turtingi gyventojai, su kuo jiems teko susidurti, kas nutinka, kai giminėje atsiranda turtinių ginčų“,– savo pastebėjimais dalijosi O. Lapinas.

Pasak psichoterapeuto, serialai kuria tokią terpę, kur žmogus tampa jo dalimi, laukia tęsinio, prisiriša prie herojų. „Tuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje posovietinėje erdvėje, buvo gili idealų, herojų krizė. Dabar dažnai menas nebeturi herojų, bet žmonės turi poreikį turėti herojų. Šis serialas turėjo pagrindinį herojų, kurį vaidino Antanas Šurna ir taip buvo sukurtas naujas idealas, kuris nebijojo banditų, valstybės, teisininkų. Jis kūrė savo gerbūvį ir taip parodė, kad kurti sau gerbūvį nėra blogis, kaip tais laikais buvo manoma, kad turtingi žmonės yra vagys, išnaudotojai. Tai šia prasme A. Šurnos herojus buvo bandymas parodyti, kad toks žmogus gali būti teigiamas herojus ir tai, ką jis veikia, gali būti vertybė“, – šnekėjo O. Lapinas.

Pasiteiravus, ar „Giminių“ serialas galėjo prisidėti prie šeimų santykių Lietuvoje stiprėjimo, psichoterapeutas suabejojo: „Šeimos vertybės labai siejasi su amerikietišku kinu. Jis negali apsieiti be šito, net fantastiniai filmai įpina šeimos, kaip vertybės, istoriją. Tuo metu Lietuvoje tada to nebuvo. Lietuvos kinas dažniausiai buvo orientuotas į egzistencinę žmogaus vienatvę ir labai mažai buvo kūrinių, kuriuose šeima buvo parodoma kaip vertybė. Manau, kad „Giminės“ nebuvo serialas, kur būtų labai išaukštintos šeimos vertybės. Kaip tik seriale buvo labai daug dalykų, kurie išskiria žmones, o ne sujungia. Ten juk visi pykstasi su visais. Todėl negalima sakyti, kad serialas išaukštino šeimą, kaip vertybę, gal labiau išryškino, kas vyko tikrovėje – įtampa tarp giminės žmonių, pavydai ir turtiniai ginčai. Visgi buvo ir momentų, kurie parodydavo, kad mes – Šepučiai“.

Kaip serialą išgelbėjo bankas

Serialo scenarijaus autorius B. Bušma prisipažino – prieš rašant pirmuosius scenarijaus žodžius jį kaustė baimė ir didžiulė atsakomybė. Juk seriale vaidins tokie scenos grandai kaip Antanas Šurna, Vytautas Tomkus, Vaiva Mainelytė, Rimgaudas Karvelis, Gediminas Girdvainis.

„Kai po sausio 13–osios įvykių grįžome į televizijos patalpas Konarskio gatvėje, viskas buvo kareivių išdaužyta, archyvai sujaukti, dalis sunaikinta. Tuometinis generalinis direktorius Skirmantas Valiulis per susirinkimą sako, kad kiti rodo visokias „verges Izauras“, o mums reikia savo serialo“, – kaip gimė mintis kurti serialą „Giminės“, pasakojo scenarijaus autorius.

Pradžią serialui davė prie vieno stalo susėdę režisierius Arvydas Ilginis, režisierius S. Vosylius ir B. Bušma.

„Iš pradžių galvojome kurti serialą apie iš Rusijos kariuomenės pabėgusį kareivį, kuris grįžta į Lietuvą. Vis dėlto pagalvojome, kaip čia gali baigtis reikalai su kareiviu, ir atsisakėme idėjos. Kadangi man labai patiko kaimiški dalykai, pagalvojau, kad reikėtų serialo apie girininką. Sugalvojome pradžią, kad viskas prasidės nuo senolio 100 metų jubiliejaus šventės, o Lietuvoje privatizacija, žemių dalybos, masė temų, rietenų, meilių ir išsiskyrimų“, – pasakojo pašnekovas.

B. Bušma džiaugėsi, kad serialo kūrėjams buvo duota visiška laisvė sugalvoti, apie ką bus serialas ir kaip vystysis herojų gyvenimo vingiai.

Scenarijaus autorius prie Šepučių giminės gyvenimo vingių sėsdavo dirbti naktimis, kadangi dienomis dirbo filmų redaktoriaus vyriausiuoju pavaduotoju. Dienomis jis dar spėdavo su režisieriumi S. Vosyliumi aptarti detales ar pageidavimus, o naktimis užvirdavo darbas. Tuo metu A. Ilginiui buvo patikėtas prodiuserio vaidmuo.

„Pagalvojome, kad serialo pradžiai šimtmečio jubiliejus nelabai tinka, todėl pajauninome herojų iki 80 metų ir taip visa giminė tapo jaunesnė“, – prisiminė B. Būšma.

Nacionalinio transliuotojo vadovo S. Valiulio idėja buvo tik 8 serijos, tačiau pasikeitus transliuotojo vadovui į Laimoną Tapiną, šis palaimino serialo tęsinį, skyrė kūrybinei komandai 100 tūkst. litų ir išleido kūrėjus į tolimesnę kūrybą.

„Sako, likusius pinigus susiraskite patys. Taip mes ir padarėme. Kadangi aš pats iš Klaipėdos, joje buvo toks „Vakarų bankas“. Nuvažiavome ten su A. Ilginiu ir kaip tik pataikėme į banko valdybos posėdį. Jie paklausė, ko norime, o mes sakome, kad 100 tūkst. litų. Nusijuokė ir sako pagalvosiantys“, – kalbėjo scenarijaus autorius. Kūrybinei komandai pasisekė, bankas sutiko tapti serialo rėmėju.

„Artėjo nauji metai ir sugalvojome, kad reikia padėkoti „Vakarų bankui“. Nusprendėme sveikinimą nusiųsti per Sveikinimų koncertą. Kilo mintis, kodėl negalime turėti savo dainos“, – prisiminė pašnekovas. Būtent naujametiniam sveikinimui ir buvo sukurta garsioji daina „Giminės“, kuri tik daug vėliau pradėjo skambėti seriale.

Paklausus, ar herojų istorijų B. Bušma su komanda idėjų ieškodavo realių žmonių gyvenime, autorius teigė, kad tikrų personažų ekranizacijos seriale nebuvo, tačiau pavardės ir vietovardžiai buvo tikri.

„Vienintelis konkretus dalykas seriale buvo pavardės ir vietovės. Kadangi esu iš Skuodo, Žemaitijos, tai dažniausiai pavadinimai buvo iš to rajono. O, pavyzdžiui, Šeputienė – mano sesuo“, – kalbėjo pašnekovas.

Vieną seriją parašyti B. Bušmai prireikdavo net dviejų savaičių: „Užtai neseniai būdamas susitikime Kelmėje labai nustebau, kai sutikta moteris sakė, kad serialui „Naisių vasara“ viena serija buvo parašoma ir per dvi dienas. Mes taip negalėjome sau leisti, tikrą tekstą darydavome“.

Pats B. Bušma pasitikėjo savo kolegomis ir į filmavimo aikštelę nesiverždavo. „Žinau gerai, kaip man nepatiktų, jei kas man duotų scenarijų ir autorius stovėtų už nugaros“, – prisipažino autorius.

Laukdavo, kol praneš apie gaisrą

Režisierius Saulius Vosylius prisiminė, kad prieš kuriant serialą „Giminės“ jo vienintelė sąlyga buvo, kad tai nebūtų serialas filmuojamas „viename kambaryje“.

„Iki to jau buvo sukūręs daug filmų, todėl norėjau serialo kaip filmo“, – prisiminimais dalijosi S. Vosylius. Serialo pavadinimas gimė jau per pirmą pasitarimą, tačiau šiek tiek užtruko ginčai, ar tai bus „Giminės“, „Giminė“ ar „Giminaičiai“.

Kaip jau minėta, iš pradžių serialas buvo palaimintas tik aštuonioms serijoms.

„Tačiau sugudravome, kad paskutinė serija baigtųsi taip, kad norėtųsi žinoti, kas vyksta toliau giminėje. Tuomet vadovauti nacionaliniam transliuotojui atėjo L. Tapinas ir jis leido kurti toliau“, – kalbėjo S. Vosylius.

Serialo „Giminės“ kūrybinė grupė nebuvo didelė – 9-10 žmonių. Rytais kūrybinė komanda susirinkdavo ir laukdavo, kol atvyks visi aktoriai, tuomet sėsdavo į nedidelį autobusiuką ir keliaudavo į filmavimo vietą.

S. Vosylius su pasididžiavimu pasakojo, kad viskas seriale buvo tikra.

„Turėjome geras sąlygas – laiko filmuoti: ir žiemą, ir rudenį, ir vasarą, ir pavasarį. Ir per šaltį, ir per sniegą. Todėl pirmojo dešimtmečio serijos vizualiai buvo geros“, – kalbėjo režisierius.

Pavyzdžiui, jei seriale reikėjo scenos, kur herojus vaikšto po sudegusį namą, kūrybinė komanda laukdavo pranešimo apie ką tik įvykusį gaisrą ir vykdavo filmuoti į įvykio vietą.

„Tuomet neturėjome nei pirotechnikos, nei kaskadininkų. Viskas buvo tikros aplinkybės su tikrais aktoriais“, – pridėjo serialo kūrėjas.

Režisieriui itin giliai įstrigęs filmavimas, kai herojė Virginija sutinka vilkę ir išsigandusi bėga per pelkę, o į ją įkritusi šaukiasi pagalbos ir pro šalį einanti Angelė ją gelbsti.

„Girininkai mums rado tikrą pelkę prie Baltarusijos. Sakome aktorei bėgti, griūti ir šauktis pagalbos. O akivarų pelkėje buvo tikrai nemažai. Matome ją bėgant, griūnant ir staiga tyla. Vėliau pradėjo šauktis pagalbos, o mes toliau filmuojame, kameros nestabdau. Tada ji pradėjo šauti „Sauliau, gelbėk“. Ir aš galvoju, jei ji šaukia herojų Saulių (akt. D. Mertinas), tai viskas gerai, bet jei mane, tai ji tikrai bėdoje. Sustabdėme kamerą. Tyla. Visgi pagaliau ji pakilo, bet paskui pasakojo, kad buvo tikrai išsigandusi ir jautė, kaip ją pradeda pelkė traukti. Nuo tada sau pasakiau, kad daugiau tokių eksperimentų nedarysiu“, – prisiminė S. Vosylius.

Herojai ir pagal aktorių pageidavimus

Kita nepamirštama istorija iš filmavimo aikštelės – scena, kur aktorius Antanas Šurna nusprendžia nutraukti savo gyvybę ir atsigulęs ant bėgių laukia traukinio.

„Paguldėme Antaną ant bėgių ir laukiame, kol iš tikrųjų pasirodys traukinys, o aktorius Gediminas Girdvainis laukia už kokių 60 metrų, nes turi išgelbėti Antaną Šeputį. Matome artėjantį traukinį, o G. Girdvainis nejuda. Jau ir mašinistas, matome, pradeda panikuoti, o šis gi nieko nežino, bet staiga gelbėtojas pajuda ir viskas gerai baigiasi“, – istorijomis toliau dalijosi pašnekovas.

S. Vosylius prisipažino, kad „Lietuvos geležinkeliams“ serialo komanda buvo tikras galvos skausmas. „Buvome suradę geležinkelio stotelę, kur po kiekvieno sezono parodymo geležinkeliečiai ją užkaldavo, kad mes nebeįeitume, o mes vėl naujame sezone ten. Po kelerių metų jie tiesiog ją nugriovė“, – dabar jau su šypsena pasakoja režisierius.

Serialo kūrėjas taip pat teigė, kad serialo siužetams ir vingiams didelę įtaką turėjo ir patys aktoriai: „Puikiai prisimenu, kai vieną kartą važiavome į filmavimo aikštelę ir sėdėjau šalia aktorės Reginos Arbačiauskaitės (Janina Šeputytė). Ji sako, kad jos personažas labai geras, bet gal jai būtų galima kokį mylimąjį sukurti. Pakalbėjome dėl aktoriaus, kuris tiktų, paskambinau scenarijaus autoriui ir sutarėme“.

Ne ką mažiau režisieriui įstrigo ir filmavimo diena cirke, kur personažas Marijanas Zigizmundas (akt. Rimgaudas Karvelis) nori įsidarbinti cirke, rodydamas numerį su ožka.

„Filmavome Lazdynuose įsikūrusiame cirke. Nufilmavome sceną, ožką pririšome. Vėliau žiūrime, kad jos nėra, o pasirodo ji nugraužė virvę ir pabėgo. Su visa komanda gaudėme ir pagavę vėl nusprendėme pririšti, tik šįkart aš atidaviau savo diržą. Dirbame toliau ir po kurio laiko matome, kad ji vėl laisva laksto, tai ji ir mano diržą sugraužė“, – besijuokdamas pasakojo S. Vosylius.

Paklaustas, kur gi vis dėlto slypi serialo „Giminės“ sėkmės receptas, režisierius teigė negalintis atsakyti, tačiau mano, kad tai buvo užkoduota filmavimo aikštelėje.

„Visuose mano filmuose buvo Antanas Šurna. Sakydavau, kad jis mano talismanas. O jis vieną kartą sako – atmosfera, santykiai ir aura filmavimo aikštelėje. Jei jų yra, tai jaus ir žiūrovai. Būtent, man atrodo, serialas ir turėjo gerą aurą, kurią perėmė ir žiūrovai“, – reziumavo pašnekovas.

Serialas giminės televizijos žiūrovus pirmą kartą sutiko 1993 m. Vėliau buvo filmuoti ir rodyti serialo tęsiniai „Atžalos“, „Giminės ir…“, „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“, „Giminės po 20 metų“.

Lietuvos giminių festivalis kviečia susitikti artimuosius, seniai matytus giminaičius rugsėjo 8 d. Kaune, Nemuno saloje. Visą dieną koncertai ir pramogos šeimoms ir vaikams – nemokamai. Rezervuoti stalą giminei ir dalyvauti Šauniausios giminės rinkimuose, susipažinti su renginio programa galite ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)