Lietuviai per metus vidutiniškai surūko apie 4 milijardus cigarečių,o tik nedidelė nuorūkų dalis nugula sąvartynuose. Likusios guli kur papuola ne vienerius metus.
Maža, atrodo, lyg ir nekenksminga nuorūka iš tikro tampa nuolatinės taršos šaltiniu. Nuorūka yra kenksminga atlieka būtent dėl filtro, kurio paskirtis yra sulaikyti kenksmingiausias medžiagas, išsiskiriančias rūkymo metu. Tos medžiagos patenka į aplinką filtrui yrant.
Nuorūka gamtoje, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali išsilaikyti ir iki penkiolikos metų. Ji nėra pagaminta iš popieriaus, kaip gali pasirodyti – ji iš celiuliozės atestato, praktiškai plastmasės.
Chemikai juokauja, kad cigaretės nuorūkoje galima rasti visus Mendelejevo lentelės elementus. Ir iš tiesų – joje, reaguojant medžiagoms, atsiranda ne tik toksiškų, bet ir radioaktyvių elementų.
Jei žmogų rūkymas pamažu nužudo per kelis dešimtmečius – gamtoje tai vyksta daug greičiau. Viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki vieno kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei. Pirmiausia miršta planktoninė gyvybė, skursta smulkesnių žuvų ir mailiaus mitybinė bazė, o užterštas vanduo daro poveikį ir joms.
Jei kas abejoja chemine nuorūkų tarša, niekas negali paneigti kitų nuorūkų kuriamų problemų.
Gyvosios gamtos inspektoriai pasakoja juokingas istorijas, kai tikrinami žvejai, ieškodami žvejo mėgėjo bilieto, išmeta į vandenį nuorūką, o sužinoję apie gresiančias sankcijas, puola nuorūkų traukti iš vandens.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Kęstutis Kazakevičius pasakojo, kad cigarečių nuorūkas žmonės mėto taip, kad juos bausti būtų galima nuo ryto iki vakaro.
„Su kolega iš iškvietimo grįžome anksčiau, likus dar valandai iki budėjimo pabaigos. Kolega sakė, kad nieko prasmingo nespėsime nuveikti. Aš jam – „Palauk“. Sėdome į automobilį ir jau po dešimties minučių rašėme protokolą už numestą nuorūką. Jei protokolų rašymas netruktų taip ilgai – greitai išgyvendintumėme šį įprotį“ – kalbėjo inspektorius.
Tuo tarpu Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas kalbėjo, kad siekiama priemonių, kurios palengvintų aplinkos apsaugos inspektorių darbą. Ta priemonė –teisės aktų pakeitimas, kuris numato, kad pažeidėjo bausmei užtektų ir atsiųstos filmuotos medžiagos.
„Dabar ne tik aplinkosaugininkai, bet ir visi kiti žmonės galės siųsti filmuotą medžiagą ir bus galima pažeidėjus nubausti ir be jų. Tą dabar galima daryti su ne vietoje pastatytais automobiliais. Tai bus aplinkosaugininkų darbo palengvinimas. Daugelį žmonių piktina nuorūkų mėtymas per automobilių langus ir, manau, šios priemonės tikrai padės ne vienam žmogui atsisakyti šio dar vieno žalingo įpročio“, – pasakojo viceministras.