Persikėlė į draugišką aplinkai verslo centrą
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ personalo vadovė Baltijos šalims Rasa Rakštelienė teigia, jog visai neseniai bendrovė iš keturių skirtingų biurų persikraustė į verslo centrą „City“, kuris turi visus žaliųjų pastatų reikalavimus.
„Mes dirbame aplinkai draugiškame verslo centre. Jame karštą vandenį ruošia saulės kolektoriai, lietaus vanduo surenkamas ir naudojamas augalų ir žolynų laistymui, o energijos taupymą užtikrina speciali pastato mikroklimato valdymo sistema. Daug darbuotojų į darbą dabar vyksta dviračiais, todėl jiems įrengtos patogios dviračių saugyklos ir dušai. Visos darbo vietos išdėstytos netoli langų, užtikrinant kokybišką natūralų apšvietimą“, – aiškina ji.
R. Rakštelienė priduria, jog biure taip pat rūšiuojamos šiukšlės, darbuotojai aktyviai dalyvauja akcijoje „Darom“.
Anot jos, kraustantis į naująjį biurą, baldai iš senųjų patalpų nebuvo išmesti, o perduoti „Maisto bankui“. Jie baldus išdalino sunkiau besiverčiančioms šeimoms.
„Visos trijose Baltijos šalyse buvo atsisakyta popierinių atostogų ir komandiruočių dokumentų, jie yra pildomi tik elektroniniu būdu. Taip pat šiuo metu mūsų įmonėje visose Baltijos šalyse yra keičiami bendrovės automobiliai. Bus naudojamos tik hibridinės transporto priemonės“, – teigia R. Rakštelienė.
Renka nenaudojamus prietaisus ir atiduoda perdirbimui
„Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis pabrėžia, jog įmonėje skiriamas didelis dėmesys aplinkosaugai, įvairiomis priemonėmis siekiama mažinti sunaudojamų išteklių kiekį ir poveikį aplinkai.

Anot jo, įmonėje diegiamos naujausios ryšio technologijos, tokios kaip šviesolaidinis internetas, mažinantis elektros energijos sunaudojimą.
„Ypač daug dėmesio skiriame energijos tausojimui, atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimui ir pavojingų medžiagų naudojimo prevencijai, atliekų vadybai, darbo sąlygų ir produktų kokybės reikalavimams, duomenų apie organizacijos poveikį aplinkai stebėjimui“, – teigia jis.
Per 2016 m. bendrovės iš klientų surinko daugiau nei 11 tūkst. nenaudojamų mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių bei modemų. Visi nenaudojami išmanieji prietaisai atiduoti perdirbimui.
Bendrovės vadybininkams parūpino hibridinius automobilius
Rolandas Viršilas, „Carlsberg“ Baltijos šalių vadovas ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius, kalbėdamas apie įmonės indėlį į aplinkos tausojimą pabrėžia tai, jog prieš dvejus metus buvo atnaujintas įmonės automobilių parkas ir pasirinktas ekologiškas transportas.
„Į autoparko atnaujinimą investavome daugiau nei 500 tūkst. eurų ir tai viena didžiausių tokio pobūdžio investicijų Lietuvoje. Įsigijome kelias dešimtis hibridinių automobilių, kurie buvo skirti mūsų pardavimų vadybininkams“, – aiškina R. Viršilas.
Pašnekovas skaičiuoja, jog vidutiniškai bendrovės vadybininkas per metus nuvažiuoja 33 tūkst. kilometrų, o hibridiniu automobiliu jis tai gali padaryti sunaudodamas iki ketvirtadalio mažiau degalų, nei tradiciniu automobiliu.
Per dvejus metus naudojant tokį automobilį į aplinką pateko iki 100 tonų mažiau anglies dvideginio, o viso atnaujinto autoparko nauda aplinkai – iki 3200 tonų mažiau teršalų.
„Automobilių parko atnaujinimas ekologiškomis mašinomis prisidėjo tiek prie įmonės sąnaudų mažinimo, tiek prie švaresnės aplinkos. Modernus automobilis leidžia patogiai praleisti darbo dieną, o žinojimas, kad vairuodamas ekologišką automobilį prisidedi prie aplinkos tausojimo, gerina darbuotojų savijautą“, – aiškina R. Viršilas.
Aplinką saugojantys sprendimai papildo įmonės pajamas
Tuo metu UAB „Druskininkų rasa“ direktorė Jolita Jolanta Sinevičienė teigia, jog šioje įmonėje aplinka tausojama perkant žaliavas tik iš sertifikuotų tiekėjų, sumažinant sunaudojamo plastiko kiekį iki minimumo, rūšiuojant ir perdirbant atliekas.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) direktorius Gintaras Varnas įsitikinęs, jog kiekvienoje įmonėje turi būti pagalvojama apie tai, kad vykdoma veikla būtų draugiška aplinkai ir darytų jai kiek įmanoma mažiau žalos.
„Didelį dėmesį skiriame aplinkos tausojimui savo veikloje. Pavyzdžiui, parduotuves aprūpiname pakuočių surinkimo priemonėmis – segtukais, plastikiniais maišais. Kai pakuotės grįžta į skaičiavimo centrą, šias priemones taip pat paruošiame perdirbimui. Taip ne tik saugome gamtą, bet ir papildome įmonės pajamas, gaunamas iš antrinių žaliavų“, – aiškina pašnekovas.
G. Varno teigimu, skaičiavimo centras yra įsikūręs prie pagrindinių didžiųjų šalies parduotuvių sandėlių, todėl pakuočių gabenimui išnaudojama atbulinė logistika. „Tai reiškia, kad tara pristatoma tais pačiais automobiliais, kurie į parduotuves nuveža prekes. Grįždami į prekybininkų sandėlius jie užveža surinktas pakuotes į skaičiavimo centrą“, – teigia USAD direktorius.
USAD suskaičiuojama, kad per metus taip sutaupoma apie 1 milijoną litrų degalų, o sunkvežimiai nuvažiuoja 3 milijonais kilometrų mažiau. Dėl atgalinės logistikos į gamtą išmetama maždaug 2,6 tūkst. tonų CO2 mažiau.
„Tausoti aplinką raginame ir darbuotojus, primename, kad reikia rūšiuoti. Prie gamtos išsaugojimo prisidėti gali kiekvienas“, – tiki G. Varnas.