Modernėjant ir pingant nardymo įrangai, vis daugiau brakonierių pasiryžta taip specializuotis, todėl ir tarnybos turi nesnausti ir derintis prie pasikeitusių aplinkybių.
Kauno Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinksis teigė, kad narai yra sunkiau pastebimi, mobilesni nei valtimis tinklus statantys pažeidėjai, o taip pat dar sugeba manipuliuoti teisinėmis spragomis.
„Dažnai būna – nardo, o šautuvo į vandens paviršių neiškelia. Išlenda į krantą su filmavimo kamera ir apsimeta, kad nešaudė. Sulaikome tik tuo atveju, jei sučiumpame su žuvimi ir medžioklės įranga“, – kalbėjo A. Glinksis.
„Povandeniniai brakonieriai nėra labai aktualu, nes jų gana mažai pas mus. Vandens telkiniai čia nėra skaidrūs, todėl sunku jiems ir medžioti. Jų atsiranda daugiausiai rudenį. Lampėdžiuose esame sulaikę tokių brakonierių, Nemune, bet Kauno mariose nepavyko“, – pasakojo A. Glinskis.
Dėl tamsių ežerų ir brakonierių laimikiai nėra labai dideli. A. Glinkskis teigė, kad brakonieriai susimedžioja iki dešimties žuvų. Kitaip situacija atrodo Utenos regione, kuriame yra gražiausi ir skaidriausi ežerai Lietuvoje.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Lauris Martišius teigė, kad kitaip nei Kaune, jų teritorijoje brakonieriai šaudo visas žuvis iš eilės.
„Ežeruose paradoksas – brakonieriai šaudo ir į mažas žuvis, nepriaugusias dar. Didelę jų dalį tiesiog sužeidžia, todėl ežere atsiranda daugybė sužeistų žuvų“, – sakė jis.
Vadovas teigė, kad tokius brakonierius sunku susekti, todėl bus vykdomos specialios akcijos ir stiprinama jų kontrolė.
„Yra numatyta rugpjūčio mėnesį akcija. Ji vyks tuose telkiniuose, kuriuose povandeninė medžioklė yra draudžiama, bet taip pat tikrinsime ir tai, kaip reikalavimus vykdo medžiojantys legaliose vietose “, – sakė jis.
Anot L. Martišiaus, narai yra viena „slidžiausių“ žvejų grupių. Pažeidimų atsiranda ir tarp legaliai povandenine žvejyba užsiimančių žmonių.
„Dažnai pasitaiko, kad ir leidimus turintys įgudę medžiotojai viršija leidžiamą sumedžioti žuvų skaičių, ypač ungurių, naudoja neleistinas priemones“, – sakė L. Martišius.
Šiuo metu mūsų šalyje yra 7 valstybiniai telkiniai, kuriose galima verstis žvejyba po vandeniu. Taip pat ši veikla leidžiama valstybės išnuomotuose ežeruose, jei tai yra numatyta nuomos sutartyje.
Aptikus neleistinai po vandeniu medžiojančius asmenis, nebūtina ieškoti to regiono gyvosios gamtos inspektorių telefono numerių. Galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir specialistai greičiau nukreips į budinčius pareigūnus.
Didžiausia narų brakonierių daroma žala padaroma vertingųjų žuvų neršto metu. Puikiai po vandeniu matantys brakonieriai išsirenka didžiausias žuvis, galinčias palikti daugiausiai palikuonių.
Kita problema - plėšriųjų žuvų medžiojimas. Lietuvos vandens telkiniuose tokių žuvų labai trūksta ir kiekvienos praradimas atsiliepia visam natūraliam ekosistemos vystymuisi, jau nekalbant, kad apvagiami sąžiningai žvejojantys žvejai.