Ilgus metus neatsakingai naudojant vandens telkinių išteklius, neracionaliai vykdant verslinę žvejybą upės ir ežerai buvo nustekenti. Įsikišus žmogui atstatyti pusiausvyros pati gamta nėra pajėgi.
„Pagrindinė įžuvinimo priežastis – nepakankamas žuvų išteklių kiekis. Tai parodė mokslininkų atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, didžiuosiuose ežeruose, kur buvo vykdoma verslinė žvejyba, dėl to sumažėjo žuvų, plėšriųjų žuvų trūksta beveik visuose telkiniuose“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė.
„Yra ilgalaikis poveikis. Žuvys pakankamai ilgai auga, gali užtrukti net dešimtmetį. Jos dar nespėjo užaugti nutraukus verslinę žvejybą“, – teigė vyriausiasis specialistas.
Verslinė žvejyba tiek nustekeno vandens telkinius, kad Aukštaitijoje yra tiesiog dykų ežerų, kuriuose nieko nepagausi. Pavyzdžiui, Makio ežeras.
„Natūrali žuvų bendrija stipriai pasikeičia. Daugiau lieka menkaverčių žuvų. Gamta pati nebesusitvarko, jei tik įsikiša žmogus. Jai padėti galima dviem būdais – įžuvinimu ir išteklių apsauga. Kitų būdų lyg ir nėra“, – pasakojo P. Paukštė.
Žuvį išgaudyti galima labai greitai, tačiau prireikia laiko jų skaičiui atkurti. Plėšrios žuvys auga lėtai, o per gyvenimą patiria nemažai pavojų – kanibales savo gentaines, brakonierius ir panašiai.
„Tuose telkiniuose, kur žuvį įleidome didesnę, žvejai jau gali pajausti poveikį. Pavyzdžiui, už mūsų pinigus įleisti karpiai spėjo užaugti ir yra tinkami gaudyti mėgėjams. Prieš trejus metus įleistos paaugintos lydekos taip pat pasiekė tą 45 cm normą, nuo kurios galima gaudyti. Iš principo, dar tik pirmieji atsigavimo požymiai. Reikia įžuvinimą vykdyti ne vienus metus, taip pat vykdyti stebėjimą“, – kalbėjo vyriausiasis specialistas.
Didžiausią poveikį žvejai turėtų pajausti „Žvejybos rojaus“ telkiniuose Aukštaitijoje. Juose įžuvinimas vyksta daug didesniais mastais, o ir ten meškeriojantiems bus skiepijamas „pagavai-paleisk“ principas, leisiąs apsaugoti žuvų išteklius.
„Pati žuvų koncentracija ir žuvų laimikiai bus didesni“, – sakė P. Paukštė.
Visuomenei siūloma taip pat dalyvauti įžuvinimuose. Antrus metus įžuvinimas vyksta už pačių žvejų pinigus, išleistus žvejo mėgėjo bilietams, tad kiekvienas norintis turi galimybę pamatyti ką už tuos pinigus ministerija daro.
„Kiekvieno įžuvinimo nepaviešinsi, tad visuomenė tiesiog nesužino. Dėl skaidrumo norime pasiūlyti žvejams, klubams, organizacijoms kartu dalyvauti įžuvinime. Apie planuojamus įžuvinimo darbus bus skelbiama Aplinkos ministerijos „Facebook“ paskyroje, o tikslią informaciją pasakys Regionų aplinkos apsaugos departamentai likus porai dienų iki darbų pradžios“, - sakė specialistas.