aA
Pagrindinė šių dienų aktualija – rinkimai. Ir kas kartą jiems atėjus prasideda lenktynės: kam pavyks su daugiau rinkėjų pabendrauti ir savo tiesą paskleisti. Faktas, kad dažno politiko tiesosklaidos įrankis – kalba – nėra taisyklinga.
Giedrė Petreikienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Viešuose politikų pasisakymuose – visa klaidų puokštė: didžiosios kalbos kultūros, stiliaus klaidos, buitinės kalbos žodžiai, ausį rėžiantis kirčiavimas, „pamestos“ lietuviškos raidės, jau nekalbant vietoje ar ne vietoje esančias nosines raides (juk spausdintose agitacijose galima rasti ne tik „ačių“, bet ir „mąstas“). Kadangi iš pašto dėžučių žvelgiančių ir kiemuose diskutuojančių politikų neįmanoma nepastebėti, vertimų biuras „Ars libri“ sudarė politikų kalboje dažniausiai pasitaikančių klaidų sąrašą.

Štai politikas X mostaguodamas ir ore braižymas schemas, buitine kalba garbingo amžiaus gyventojams aiškina, kad negali iš karto sumažinti Seimo narių skaičiaus iki 50-ies, nu negali. Šiuo atveju retorika puiki – arčiau žmonių. Visgi rimtuose debatuose buitinė, šnekamoji kalba netinkama. Pavyzdžiui: atsakomybės nenorintys prisiimti politikai negali žaisti pingpongo vieni su kitais (atsakomybės nenorintys prisiimti politikai negali kaltinti vieni kitų dėl savo veiksmų).

Neatrodo adekvatu trumpinti skaitvardžius, pavyzdžiui: kešim, trišim (keturiasdešimt, trisdešimt). Sutrumpintus skaitvardžius vartojantys politikai nekelia pasitikėjimo ir kenkia savo įvaizdžiui. Kiekvienam viešai kalbančiam asmeniui reikėtų atsiminti, kad tokie trumpiniai nėra derami kalbant oficialioje aplinkoje: juk rinkimuose dalyvaujantys kandidatai yra apriboti amžiaus cenzo, taigi tikimasi, kad turėdami trišim, kešim, pem metų nebevartos paaugliškos leksikos.

Ausys neretai raitosi ir nuo kirčiavimo. Įprasta, kad pagal jį galima atpažinti žemaitį ir suvalkietį, dzūką ir aukštaitį, tautinių mažumų atstovus, tačiau kai kuriems politikams tapo norma kirčiuoti žodžius savaip, net ir nepriklausant kuriai nors pirmiau minėtai grupei. Debatų metu tenka išgirsti žingsnių, mokesčių, departamentas, dokumentas, rinka, kandidara ir t. t., nors turėtų būti žingsnių, mokesčių, departamentas, dokumentas, rinka, kandidatūra. O išvis keisčiausia, kai politikai, kalbantys apie Lietuvos sostinę, nežino, kaip taisyklingai ištarti jos pavadinimą. Sostinėje dažnai girdimas variantas Vylnius yra netaisyklingas, kirčiuojamo skiemens balsis turėtų būti trumpas – Vilnius.

Ir visgi daugiausia politikų žodinėje kalboje girdima stiliaus klaidų. Dažnai pasirenkami netinkami žodžių junginiai su tokiais veiksmažodžiais kaip daryti ar eiti ir jų vediniais padaryti, išeiti. Pavyzdžiui: padarysime socialiai teisingą mokestį (įvesime socialiai teisingą mokestį). Šiuo atveju veiksmažodis padarysime nėra taisyklingai vartojamas, nes mokesčiai, kaip ir, pavyzdžiui, balsavimas, yra įvedami.

Žodis (iš)eiti, turintis šalutines reikšmes pasišalinti, nutraukti, politikų kalboje vartojamas ir kitomis prasmėmis, pavyzdžiui, rinkėjui labai dviprasmiškai turėtų skambėti frazė išeiti iš asmeninės iniciatyvos. Norima pasakyti kilti iš asmeninės iniciatyvos, o pasakoma, kad asmeninė iniciatyva nutraukiama. O eiti per legalizavimo prizmę (turima omenyje žiūrėti per legalizavimo prizmę) skamba kaip vaikščiojimas aštriomis legalizavimo prizmės briaunomis.

Politikų kalboje pastebima ir anglų bei rusų kalbų įtaka. Vartojamos ne tik svetimybės, bet iš anglų ir rusų kalbų perkeliamos ir sakinio konstrukcijos, posakiai. Pavyzdžiui, kai kurie politikai mini aisbergo viršūnę, nors lietuvių kalba turėtų būti ledkalnio viršūnė. Dar kiti kalba apie oponentus, kurie turi tokių situacijų, kai per vieną naktį įvykdoma mokesčių reforma (atsiduria tokiose situacijose, kai per vieną naktį įvykdoma mokesčių reforma).

Sakantieji, kad šitoj vietoj reikia stengtis įgyvendinti pažadus turbūt yra pamėgę anglišką žodį here, kuris lietuvių kalba tokiame sakinyje turi būti verčiamas kaip šiuo atveju: šiuo atveju reikia stengtis įgyvendinti pažadus. Iš rusų kalbos kilęs priešdėlis da, pvz., daleiskim, taip pat nėra teiktinas, tokį žodį derėtų keisti žodžiu tarkime. Panaši situacija yra ir su kaip taisyklė – jį visada turėtume keisti kaip įprasta.

Kaip sako sena gera patarlė, kas skaito, rašo – duonos neprašo. Pervertus socialinius portalus, lankstinukus ir pan., paaiškėjo, kad mūsų politikų taisyklė: kas rašyti nemoka, tas samdo tą daryti mokančius specialistus. Todėl kurį laiką visuomenę kraupinusių asmenų įrašų srautas šiuo laikotarpiu itin tvarkingas – net prie kablelio neprikibsi.

Vis dėlto, kaip ir tas politikas X, taip ir socialinėse medijose ir net lankstinukų atvartuose esama „arčiau žmonių“ norinčių būti politikų, rašančių taip, „kaip dabar rašo visi“ (klausimas, ar tai teigiamas dalykas).

Pavyzdžiui, daugelis politikų savo agitaciniuose lankstinukuose nevartoja lietuviškų kabučių ir vietoje jų renkasi angliškas. Gausu korektūros klaidų, vardai nuo pavardžių neatskiriami tarpais, nesilaikoma ir skyrybos taisyklių: P.Petraitis, 39 – erių, “Bočių sodyba“. Politikai yra itin pamėgę šiuos priešdėlius: „už“, „pra“.

Dažnas politikas siūlo: prabalsuoti, užskaityti, nors taisyklinga būtų siūlyti: balsuoti, įskaityti. Būsimi kandidatai į Seimą netaisyklingai vartoja ir vietininko linksnį, pavyzdžiui, bendroje sumoje (iš viso), dienos bėgyje (dienos metu), įtakoje (dėl ko, kam paveikus). Rodos, sakant politikas yra oligarchų įtakoje ta įtaka pasidaro didesnė, nei sakant politikui įtaką daro oligarchai.

Politikų kalboje dažni ir netaisyklingų konstrukcijų sakiniai. Vienas iš kandidatų teigia: taupysime kaštus, kas reikalinga deficitui sumažinti. Reikalinga, be netaisyklinga, turėtų būti: taupysime kaštus, o tai reikalinga deficitui mažinti. O kur dar matomai ir galutinai. Šie prieveiksmiai atitinkamai turėtų būti keičiami į matyt ir visiškai. Galų gale, ne visi politikai pasižymi puikia iškalba, kai kurie jų išsako ne itin aiškias mintis, pavyzdžiui, kalbama apie konkurencingą elektrą, nepaaiškinant, ar turima omenyje konkurencinga elektros kaina, ar kiekis, ar kitas matas. O kai teigiama, kad jokiu būdu nereikėjo pririšti lito prie euro – išeina sviestas sviestuotas, nes juk ir nėra prie kiekvieno euro po tabaluojantį pririštą litą (turėtų būti susieti litą su euru).

Taigi rinkėjams linkime klausyti ne tik kandidatų į Seimą pažadų, bet ir atkreipti dėmesį į politiko vartojamos kalbos taisyklingumą. Juk taisyklinga politiko kalba taip pat atspindi politiko santykį su žmonėmis, išsilavinimo ir kultūros lygį ir leidžia nuspręsti, ar juo galima pasitikėti.

Kalbos riktų, korektūros klaidų galime padaryti kiekvienas – tai neišvengiama. O visgi vieno politiko debatų metu paklausė, ką jis veiks Seime, neturėdamas jokių ekonomikos žinių. Jis perklausė, ar tokios žinios yra būtinos. O ar būtinos lietuvių kalbos žinios? Klausimas politikams ir rinkėjams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nausėdos politinė reklama – iš Sutkaus vadovaujamos Lietuvos verslo konfederacijos VRK kandidato atžvilgiu staiga pritaikė išimtį (387)

Suorganizuotas susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku –...

Infografikas. Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti (72)

Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol...

8 dalykai, kurių niekuomet nevalgo mitybos specialistai (54)

Kalbant apie maistą ir gėrimus , posakis „visko su saiku“ dažniausiai yra labai tinkamas....

Linkevičius nemano, kad rinkimai Ukrainoje turės įtakos šalies geopolitiniam kursui (26)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Ukrainoje pasikeitus prezidentams vargu...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1669)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Po skandalingos „Crvena Zvezda“ pergalės Eurolygoje liko trys laisvos vietos „rungtynės neturėjo būti žaidžiamos“ (9)

Kelialapį į 2019-2020 m. Eurolygą Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkai iškovojo laimėdami...

Princo Williamo ir Kate Middleton jaunėliui - vieneri: gimtadienio proga paviešino naujas Louiso nuotraukas (45)

Paskutinį kartą princo Louiso gerbėjai jį matė per Kalėdas, kuomet karališkoji šeima...

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (79)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Pokyčiai miestų gatvėse – jau čia pat: turi planą, kaip išvengti spūsčių (8)

Niekas nemėgsta sėdėti transporto spūstyse. Tam, kad kiekviena kelionė būtų kuo greitesnė,...

Didžiųjų technologijų įmonių didžiosios mokesčių „maklės“: pinigus iššvaistė ne darbuotojams (3)

Kai kurios didžiausios JAV technologijų kompanijos 2017 m. siekė korporatyvinių pelno mokesčių...