G. Nausėda: ore sklando nuotaika, kad kainas galima kelti

Vilnietis Laimonas Kirkutis feisbuke pasidalijo įrašu, skelbiančiu, kad pradeda akciją „nemokėk daugiau nei 6 eurus už dienos pietus“.

Portalui DELFI vyras teigė, kad tokį pasižadėjimą sau davė po kelių paskutinių apsilankymų kavinėse ir restoranuose, kuriuose už dienos pietus paliko pakankamai daug.

Kaip vieną iš tokių vietų L. Kirkutis paminėjo sostinės „Forum Palace“ esantį restoraną „Terrazza“. Šiuo metu restoranas skelbia, kad dienos pietų sriubos kainas nuo 1,5 iki 2,8 euro, antras patiekalas – nuo 3,5 iki 5,9 euro.

Atidžiau rinktis, kur valgyti dienos pietus, pašnekovas pradėjo ir po apsilankymo picerijoje „Jurgis ir drakonas“, kur šiuo metu dienos pietūs kainuoja 6,5 euro.

„Tiksliai nepamenu, kiek mokėdavau už dienos pietus prieš įvedant eurą, bet manau, kad 15 Lt buvo ta kaina, už kurią galėjai kokybiškai pavalgyti, – kalbėjo pašnekovas. – Žinoma, yra dabar ir pigesnių dienos pietų variantų, bet esmė ne pigume, o kainos ir kokybės santykis. Bandau ieškoti vietų, kur už 5 eurus būtų galima normaliai papietauti. Manau, kad 6 eurai – jau riba, kurios nereikėtų peržengti, nes 20 Lt tikrai yra pakankamai nemažai pietums“.

Pats L. Kirkutis teigė paskutiniu metu dėl kainų nenustojo pietauti kavinėse ir restoranuose, tačiau teigė, kad žino draugų, pažįstamų, kurie įprastinius dienos pietus iškeitė į iš namų atsineštą maistą.

Nuotaika, kad galima kelti kainas

Statistikos departamentas prieš ir įvedus eurą į 100 prekių ir paslaugų sąrašą, kuriuo sekė kainų pokyčius dėl valiutos pasikeitimo, buvo įtraukęs ir dienos pietų restorane ar kavinėje kainą (sriuba ir karštas mėsos patiekalas).

Paskutiniais Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, nuo 2014 m. rugsėjo iki pernai gruodžio dienos pietūs Lietuvoje pabrango 9,4 proc. (iki 3,75 euro), tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė matantis 10-20 proc. kainos augimą.

„Kainų fiksavimas vykdomas ne tik Vilniuje, bet ir miesteliuose, kur silpnesnė paklausa ir galėjo būti mažesnis kainų augimas arba jo nebūti“, - statistikos duomenis komentavo ekonomistas.

© DELFI / Kiril Čachovskij

Vis dėlto kalbėdamas apie dienos pietų kainas sostinėje, ypač centre, G. Nausėda pabrėžė matantis pakankamą konkurenciją, nepaisant to, kartu jis įžvelgė bendrą ore sklaidančią nuotaiką tarp verslininkų, kad kainas kelti galima.

„Dienos pietų einame į skirtingas vietas. Gerai, kad dirbame geroje vietoje, kur didelis pasirinkimas. Galima rasti vietų, kur dienos pietų kaina nepakito, bet kitose vietos, jaučiamas kainų padidėjimas nuo 10 iki 15 proc., galbūt kai kur net iki 20 proc.”, - kalbėjo ekonomistas.

Iš kitos pusės G. Nausėda įsitikinęs, kad kavinių ir restoranų savininkai kainų nekeltų nepaskaičiuotai: „Tai rodo, kad vyksta plataus masto korekcijas, nes, vargu, ar galėtų atskira kavinė paimti ir pakelti kainą vienašališkai, nebijodama prarasti klientų. Pajutę pasikeitimą klientai eitų į panašios kokybės kitą kavinę, bet, matyt, bendra nuotaika, kad kainas kelti galima, skatina jas augti ne susitarimo būdu, bet visiems nujaučiant tokią situaciją“.

SEB banko prezidento patarėjas pabrėžė, kad šiuo metu, kalbant apie tam tikrų prekių ar paslaugų augimą, galima kalbėti apie kainų infliaciją, kurią lemia ne sąnaudų didėjimas, bet paklausos augimas.

„Kai kainos keliamos žinant, kad pirkėjas vis vien atsiras. Šia infliacija piktintis būtų sudėtinga, nes tikriausiai tai yra natūrali pardavėjų reakcija į paklausos didėjimą. Tai tikriausiai yra ne euro įvedimo pasekmė, o taip tikriausiai būtų buvę ir jei turėtume litą“, - kalbėjo pašnekovas.

Ekonomistas taip pat akcentavo, kad gyventojai labiau linkę matyti kainų augimą, tačiau neįvertinamos tos prekių grupės, kurių kaina krenta ar nesikeičia.

Pripažįsta, kad brango

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sutiko, kad daugelyje vietų dienos pietų kainos pastaruoju metu augo.

„Žinoma, jeigu produktų kainos didėja, tai negali nedidėti ir galutinio produktu kainos“, – sakė ji.

Tačiau pašnekovė taip pat pastebėjo, kad yra labai didelė įvairovė vietų, kur galima pavalgyti pietus, todėl galima pasirinkti, ar valgyti už 3 ar už 10 eurų.

„Europinio vidurkio tikrai nesame pasiekę, ten ir sumuštinis kainuoja apie 4 eurus“, – sakė E. Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Be to, ji pažymėjo, kad paslaugų sektoriuje kyla atlyginimai, o tai irgi prisideda prie galutinės kainos.

Vis dėlto, E. Šiškauskienė nurodė, kad pakilusios kainos poveikio klientų srautams neturėjo.

„Įvedus eurą visokie dalykai išsikreipia. Tie patys arbatpinigiai – anksčiau palikdavai litą, o dabar nepatogu palikti centų“, – pasakojo pašnekovė.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovą, palyginus su praėjusių metų kovu, vartojimo prekės ir paslaugos brango 1,2 proc.