aA
Jau prieš daugiau nei dešimtmetį buvo tvirtinama, kad Lietuva išskirtinai stipri tam tikrose srityse – biotechnologijų, mechatronikos, lazerių, informacinių technologijų gamyboje. Nepaisant to, praėjusių metų pabaigoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro pateikti duomenys apie mokslo finansavimą nedžiugina.
Europos aukso puodas: kokia nauda iš jo Lietuvai?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2013 metais buvo skirta vos 0,95 procento bendrojo vidaus produkto (1,147 mlrd. litų). Šią sumą kartu skyrė verslas ir valstybė. Tai atskleidžia, kad stipriai atsiliekame nuo tendencijų Europos Sąjungoje – 2013 metais šalys narės tyrimams, inovacijoms ir eksperimentams vidutiniškai skyrė 2,02 procentus savo bendrojo vidaus produkto.

Nors vertinant mokslui Lietuvoje skiriamą finansavimą akivaizdu, jog situacija nėra pati palankiausia, mokslininkai savo kovoje nelieka vienui vieni – ES siūlo savo pagalbą. Schema, sukurta stebint pasaulines tendencijas ir kovojant su ekonominiais sunkumais, skirta skatinti mokslo perversmus, atradimus, kurti pasaulinio lygio naujoves ir revoliucingas idėjas perkelti iš laboratorijų į rinką.

Kas yra „Horizontas 2020”?

Horizontas 2020” - didžiausia kada nors egzistavusi Sąjungos atradimų, mokslinių inovacijų programa. Ji taip pat yra pagrindinė ES apsisprendimo skatinti mokslo pažangą finansiškai išraiška: pagal ją per septynerius metus (2014-2020) mokslo pažangai iš viso numatyta skirti 80 milijardų eurų. Minima suma – tik Sąjungos lėšos, tad tikimasi jos ji išaugs prisidėjus nacionalinių valstybių investicijoms.

Programos tikslas – dėmesio koncentravimas į tris sritis: kokybišką mokslą, pramonės subjektų lyderystę ir visuomeninio pobūdžio uždavinius.

Tai reiškia, jog stengiamasi plėtoti infrastruktūrą ir ateities technologijas, kurti ir praktiškai pritaikyti bei naudoti nanotechnologijas ir biotechnologijas, rūpintis sveika, mąstančia, saugia visuomene, etc. Tokia temų įvairovė leidžia nuosekliai stiprinti mokslo pažangą ir technologijų kūrimą įvairiose srityse ir sukurti ekonominį augimą skatinantį variklį.

„Horizontas 2020” iš kitų programų išsiskiria ir savo ypatingu atvirumu – supaprastintomis taisyklėmis, procedūromis ir ilgu sąrašu galinčiųjų dalyvauti, kuriame – universitetai, įmonės, tyrimų institutai, nepelno organizacijos, valstybės ir savivaldybių įstaigos, asociacijos ir t.t.

Kiekvienas finansavimo siekiantis projekto rengėjas (juridinis subjektas, įsteigtas ES narėse arba asocijuotose šalyse) pirmiausiai turi atsakyti į klausimą, kokio tipo bus projektas. Taigi, ar planuojamas įprastas tyrimų projektas, ar jis būtų susijęs su kitomis programomis, tokiomis kaip Mažųjų ir vidutinių įmonių priemonė, mobilumas ir mokymai, etc. Būtent nuo to priklauso, ar projekto sumanytojas galės teikti paraišką vienas ar reiks ieškoti partnerių. Apsisprendus belieka vadovautis programos nuostatomis, išsamiai aprašytais paraiškos teikimo nurodymais ir siūlyti savo projektą ES.

Lietuvos sėkmė programoje

Lietuva su „Horizontas 2020”, kaip ir su daugeliu kitų ES programų, galinčių padėti šaliai, dar tik pažindinasi. Vis tik šis „pradinis bendravimas“ gali būti laikoma gana produktyviu. Nuo 2014 m. sausio 1 d., kai prasidėjo programa, iki 2015 metų kovo mėnesio, teikiant paraiškas dalyvavo 363 Lietuvos organizacijos. Iš visų grupių, į kurių sudėtį įėjo ir Lietuvos organizacija, finansavimą pavyko gauti 53. Iš gavusiųjų finansavimą 10 projektų yra koordinuojami Lietuvos atstovų. Taigi, nors skaičiai ir nėra labai dideli, verta pažymėti, jog šis dalyvavimas šaliai jau suteikė 6.1 milijono eurų finansavimą. Turint omeny, jog kriterijai yra griežti, o konkurencija – europinė, „atsiriekti didesnę ES finansavimo riekę” Lietuvai gali padėti tik dar aktyvesnis dalyvavimas programoje, t.y. gausesnis Lietuvos organizacijų prisijungimas prie projektų bei jų iniciavimas.

Tokią galimybę aiškiai rodo ir Lietuvos organizacijų projektams pasirinktos sritys bei dalyvaujančių organizacijų tipas.

Mūsų šalies organizacijos stengiasi apsiriboti tomis sritimis, kuriose jos yra įsitikinusios savo išskirtine kompetencija. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus, projektai, kuriuose dalyvavo lietuviai, daugiausiai priklausė tokioms sritims kaip branduolinė energija, kompetencijos sklaida ir dalyvavimo skatinimas, informacinės ir ryšių technologijos.

Tuo tarpu mažiausiai dėmesio teko pažangiai gamybai, kosmosui bei nanotechnologijoms, pažangioms medžiagoms ir gamybai. Tam tikras „avantiūrizmas”, t.y. bandymas gausiau dalyvauti mažiau pažįstamų sričių projektuose, ne tik leistų didinti gaunamą finansavimą, bet ir pasisemti naujų žinių iš partnerių ir pasidalinti gerosiomis patirtimis.

Kitas svarbus aspektas – dalyvių įvairovė. „Horizontas 2020” programos dalyvių sąraše iš Lietuvos vienareikšmiškai pirmauja universitetai (23), o paskui juos rikiuojasi tyrimų institutai (10), valstybinės įstaigos ir įmonės (po 7 dalyvius). Kitų grupių dalyvių – dar mažiau. Viešųjų įstaigų grupėje dalyvių buvo tik 4, o tarp asociacijų – tik 1.

Taigi, belieka tikėtis, kad tos organizacijos, kurios kartu su partneriais ar individualiai sugebėjo pelnyti ES vertintojų dėmesį ir gauti finansavimą, ne tik dalinsis savo gerąja praktika, bet ir skatins programoje dalyvauti kitas organizacijas. Sėkmės istorijos šiuo atveju ne tik įrodo, kad tikslas yra pasiekiamas, bet ir patvirtina, jog pastangos dalyvaujant duoda tikrai pastebimų ir svarbių rezultatų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniuje – slapta policijos operacija: rastas įspūdingas įkalčių kiekis šokiravo net visko mačiusius pareigūnus (115)

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos...

Jei alkoholio vartojate mažai ir retai, nemanykite, kad negresia pasekmės: kaip suprasti, kad riba peržengta? (7)

Psichikos sveikatos specialistai siunčia įspėjimą visam pasauliui: koronaviruso krizė gali...

JAV astronautai įžengė į Tarptautinę kosminę stotį ir susitiko su kolegomis stebėkite gyvai (78)

Naujasis amerikiečių pilotuojamas erdvėlaivis „ Crew Dragon “ sekmadienį prisijungė prie...

Medžių kirtimas nuosavame sklype – kada mojuojant kirviu laukia baudos (58)

Jeigu atėjus pavasariui kilo noras savo sklype nupjauti medžius, derėtų įsitikinti, ar šiam...

Apsilankymas gamtoje jaunos moters gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: nekalti simptomai pavirto nepakeliama kančia (5)

Jei įsisiurbė erkė, galite turėti rimtų problemų. Erkinis encefalitas, pažeidžiantis galvos...

Neišnaudotas sektorius Lietuvoje, kuriame gamyba gali dvigubėti: tereikia tik užsiimti čia yra vietos jauniems (28)

Laidoje Delfi 11 įvardintas sektorius, kuris gali augti ir kuriame yra vietos daugybei jaunų...

Buvęs žalgirietis nebereikalingas „Maccabi“ klubui (2)

Tel Avivo „Maccabi“ ekipai atstovavęs Nate'as Woltersas palieka klubą, apie išsiskyrimą...

Žymūs ekspertai apie pokyčius Putino Rusijoje: prieš 20 metų tai buvo neįsivaizduojama (242)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pertvarkė savo šalį ir jos santykius su pasauliu....

Automobilis cypsi, girgžda, traška ar palieka dėmes – 13 dalykų, kuriuos šie simptomai gali reikšti (3)

Per užsienio kalbos pamokas, internetiniuose kursuose arba dalyvaujant tarptautiniuose komunikavimo...

„Trigubas dublis“ su J.Jankevičiumi: neformatas, Sabo pamoka Karnišovui ir paskutinė mergina pirtyje

NBA savaitinė apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Justinas Jankevičius, Jovaras Skanas,...

|Maža didelių žinių kaina