Skaičiuojama, kad per artimiausius 20 metų į Aziją turėtų atkeliauti daugiau kaip 14 tūkst. naujų orlaivių, tad tai reikalauja ir žymiai daugiau aptarnaujančio personalo, geresnių logistikos ir saugumo sprendimų.
Jungtinės Karalystės konsultacijų ir leidybos įmonės „Oxford Business Group“ vadovas Azijoje Paulius Kunčinas sako, kad dėl šių priežasčių Azijos aviacija žvalgosi į patirtį Europoje.
„Tiesa yra tai, kad Azijoje vyksta didžiulė aviacijos plėtra, nes ji šiame regione visai neseniai pradėjo rimtai augti, kitaip tariant, aviacija yra jauna. O poreikis jai yra didelis, pavyzdžiui, Indonezijoje, Indijoje ir kitur, nes Azijos geografija yra labai palanki aviacijai. Regionas yra didelis, fragmentuotas, daug salų, o trūksta mums įprastos infrastruktūros – kelių ir geležinkelių“, – kalbėjo pašnekovas.
Dėl šios priežasties aviacija, anot P. Kunčino, tampa ne logistiniu pasirinkimu, o būtinybe.
„Azijoje sėkmingai įdiegtas pigių skrydžių modelis, o kai kurios nacionalinės aviakompanijos yra dotuojamos, nes vykdo strateginę valstybės užduotį. Visą tai sudėjus vyksta didžiulis augimas, jie perka naujus lėktuvus ir šiuo metu yra didžiausiais „Boeing“, „Airbus“ klientais. Tai lemia ir gerą kainą, be to, dabar ir taip yra pigus lizingo finansavimas lėktuvams“, – pastebėjo jis.
Paklaustas, ko Azijos aviacija mokosi iš Europos, P. Kunčinas mano, kad pirmiausia yra mokomasi iš Europos aviacijos klaidų.
„Klaida buvo kiekvienai Europos valstybei subsidijuoti savo nacionalinį operatorių, nes buvo sukurta per daug pajėgumų, todėl buvo blogai koordinuojami maršrutai, sukurta per daug tų pačių skrydžių. Dabar situacija pasikeitusi: Europoje yra palyginti daug regioninių skrydžių bendrovių, kurios nepriklauso vienai ar kitai valstybei, tad svarbiausia joms yra gerai sudėlioti skrydžius, užtikrinti tinkamą jų apkrovą“, – dėstė P. Kunčinas.
Pasak jo, nors Azijoje kai kurios bendrovės yra remiamos valstybių, tai yra daroma ne tokiais dideliais mastais, kaip anksčiau elgtasi Europoje.
„Kol kas nemačiau, kad avialinijos Azijoje būtų labai stipriai subsidijuojamos, bet ne paslaptis ir tai, kad kiekviena tokia valstybė, kaip Kinija, Malaizija, Korėja, Japonija, turi savo nacionalines avialinijas ir jas remia. Nėra taip, kad jie visiškai atsisakė europietiško modelio ir nebeturi nacionalinių operatorių“, – komentavo P. Kunčinas.
Todėl Azijos aviacijos srityje yra paklausūs šios srities specifiką išmanantys specialistai iš Europos, pavyzdžiui, skrydžių bendrovių vadybos bei administravimo žinovai.
Domina oro uostai
Be to, Azijos valstybes domina ir didžiųjų Europos oro uostų patirtis.
„Pavyzdžiui, specialistai iš Londono Hitrou oro uosto konsultuoja Azijos oro uostus kaip transporto mazgus, siūlo inžinerinius ir saugumo sprendimus. Dabar, ko gero, silpniausia Pietryčių Azijos vieta yra infrastruktūros stygius. Oro uostai yra perkrauti, net ir tokie, kaip neseniai išplėsti oro uostai, tarkime, Bankoko, jau yra stipriai apkrauti ir reikia vystyti antruosius oro uostus bei kurti transporto mazgus“, – aiškino P. Kunčinas.
Europoje, pasak pašnekovo, yra padaryta daug gerų sprendimų plėtojant transporto mazgus tiek Hitrou, tiek Šveicarijos Ciuricho, Vokietijos Frankfurto ar Suomijos Helsinkio oro uostuose.
„Tai nėra tik oro uostų sprendimai, bet ir urbanistiniai būdai sutvarkyti transportą miestuose. Europos miestai šiuo atveju yra pažangūs, nes yra orientuoti į tarptautinį susisiekimą, o tai dabar svarbu ir Azijos oro uostams“, – kalbėjo P. Kunčinas.
Dėl šių priežasčių Azijos aviacijos sektoriaus atstovus savo žiniomis domina Europos oro uostų inžinerinius ir kitus sprendimus išmanantys specialistai.
Nori europietiškų paslaugų
Azijos aviacijos srityje yra reikalingi ir orlaivių aptarnavimo specialistai, kurie galėtų užtikrinti tinkamas paslaugas.
Tailando bendrovės „FL Technics Asia Co., Ltd.“ vykdomasis direktorius Simonas Šileikis sako, kad paslaugų paklausa Azijoje sparčiai auga.
„Aviacijos sektorius Azijos regione yra bene sparčiausiai augantis palyginti su kitais pasaulio regionais, – kalbėjo jis. – Todėl natūralu, kad ir orlaivių aptarnavimo bendrovės turės koncentruoti savo dėmesį į šį regioną.“
Pasak jo, nors Azijos regione sėkmingai plečiasi labai didelės orlaivių aptarnavimo bendrovės, pavyzdžiui, Singapūro „ST Engineering“, kuri yra didžiausia pasaulyje pagal darbų apimtis, kai kurie avialinijų operatoriai, ypač pigių skrydžių bendrovės, nori daugiau konkurencijos aptarnavimo rinkoje ir noriai bendrauja su į rinką ateinančiomis Europos įmonėmis. Viena to priežasčių – europietiški standartai.
„Ypač daug dėmesio ir potencialių klientų gali sulaukti tokios Europos bendrovės, kurios gali pasiūlyti techninį aptarnavimą, pagrįstą Europiniu kokybės kontrolės sertifikatu EASA, – pavyzdį pateikia jis. – Vietinius sertifikatus turinčios organizacijos tampa vis mažiau patrauklios, ypač orlaivių savininkams – lizingo bendrovėms.“
Tiesa, nors Azijos aviacijos atstovus domina europiečių patirtis ir darbo efektyvumas, įsilieti į šią rinką nėra paprasta.
„Europiečiams, norintiems sėkmingai dirbti čia, Azijoje, tenka mokytis kitokios, šiek tiek neįprastos, darbo ir bendravimo kultūros bei ypatumų. Azijoje svarbiausias dalykas yra asmeniniai santykiai su klientais, partneriais, ne viską sprendžia sausi ekonominiai faktai ar argumentai, todėl didesni sandoriai reikalauja daug daugiau įdirbio ir laiko negu Europoje. Tenka suvokti, kad prieš traukiant komercinius dokumentus ant stalo teks nemažai laiko praleisti pietaujant ir tiesiog šnekučiuojantis“, – pasakojo S. Šileikis.
Pasak jo, nors kol kas dviejose lietuviškos bendrovės „FL Technics“ įmonėse dirba dar nedaug darbuotojų iš Lietuvos, plečiantis jų poreikis augs.
„Siekiant sėkmingai plėsti verslą regione reikia kvalifikuotų specialistų, kurie turėtų tokią pat darbo etiką, discipliną, geras vadybos, logistikos, finansų valdymo žinias, nes tokių žmonių vietos rinkoje trūksta. Norint neprarasti savo kompanijos identiteto ir užtikrinti veiklos tęstinumą, kertines pozicijas įmonėse Azijoje turi užimti žmonės iš tos pačios kultūrinės aplinkos, t.y. iš tos pačios šalies. Ilgainiui, perduodant žinias ir darbo kultūrą vietiniams specialistams, įmonių darbuotojų santykis ir sudėtis gali keistis, tačiau pradžioje labai svarbu kontroliuoti procesus, priešingu atveju viskas sugrius ir pavirs dar viena niekuo neišsiskiriančia bendrove daugiamilijoninėje rinkoje“, – sakė jis.
„FL Technics“ turi dvi įmones Azijoje: bendrą įmonę su vietiniais partneriais Indonezijoje ir Tailande įkurtą bendrovę „FL Technics Asia Co., Ltd.“.
Šiuo metu visame pasaulyje skraido per 20 000 komercinių lėktuvų. „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvų gamintojai prognozuoja, kad per artimiausius 20 metų prireiks papildomų 38 tūkst. orlaivių, kurių bendra vertė sieks 5,5 trilijonus JAV dolerių.
Atsižvelgiant į tai, kad vieno naujo lėktuvo kaina svyruoja nuo 50 iki kelių šimtų milijonų JAV dolerių, priklausomai nuo modelio, jau šiandien virš 40 proc. oro linijų eksploatuojamų orlaivių yra naudojami pagal lizingo sutartis.
