Visi į pasaulį ateiname lygūs, turėdami vienodas galimybes, laisves. Ir prigimtinę teisę į gyvenimą. Mes norime tikėti, kad geri dalykai nutinka geriems žmonėms, o tik tamsios širdies žmones ištinka nelaimės. Ir kai mes suvokiame, kad geri žmonės nėra nepažeidžiami, kai prarandame artimąjį, tada pajaučiame, koks trapus ir nesuvokiamas, neapibrėžtinas ir nelogiškas yra mus supantis pasaulis. Ir tai po truputį sudaužo mums širdį. Tai nepalaužia tik tų, kurių širdis jau sudužo kartu su pirmuoju jų blogu darbu.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nuo pat mažų dienų mums kala į galvą: atsargiai eik per gatvę; neik, kai dega raudona šviesa; nebėk, nežiopsok, apsidairyk. Deja, ne vien mes patys atsakingi už savo saugumą. Kad ir koks atidus bebūtum, kad ir kaip saugotumeisi, visada atsiras kas nors toli gražu nei atsargus, nei atsakingas. Viena akimirka gali pakeisti ne tik tavo, vairuotojau, bet ir šeimų gyvenimus. Bet kodėl, kodėl, apakintas savanaudiškumo žmogus laiku neatsimerkia.

[Gruodžio 23 d.] Dvi dienos iki mano ir mano sesers mylimiausios šventės – Šv. Kalėdų. Mama daro didįjį tvarkymąsi prieš šventes, o tada jai reikia visiškos tylos ir ramybės, tad ji siunčia mane su sesute į kiną.

[Ta pati diena. Ankstus rytas.] Žadintuvas. 12.00. Tu pabundi, galva plyšta po vakarykščių išgertuvių. Išlipi iš lovos, pasirąžai, paskubomis apsirengi. Pagriebi raktus ir išbildi pro duris. Kieme sėdi į mašiną. Pusę pirmos turi būti darbe. Pasižiūri į laikrodį. Jau 12.15. Užvedi mašiną ir skubi iš kiemo, paskubom šoniniame veidrodėlyje ranka braukdamas per susivėlusius plaukus, sagstydamasis marškinius. Degalinėje sustoji ir nusiperki puodelį karštos kavos ir cigarečių.

[Popietė. Aš.] Pirmasis sniegas šiais metais. Einame Minties gatve link stotelės. Sesutė laksto aplinkui, lipdo sniego gniūžtes ir mėto į mane. Netrukus aš jau visa šlapia, drebu ir gailiuosi nepasiėmusi antrų pirštinių. Bet ant sesutės neįmanoma pykti. Išsišiepusi, ji pasisveikina su praeinančia ponia, vedina šuniuku ir palinki laimingų švenčių. Ponia maloniai nustebusi padėkoja ir šypsodamasi nueina toliau. Iš jos veido matyti, kad seniai negirdėjo malonaus žodžio, tuo labiau iš atsitiktinio praeivio. Nusišypsau pati sau, didžiuodamasi, kad mano sesutė tokia šilta ir nuoširdi. Ji krykštauja, plačia šypsena ir įraudusiais žandais gaudo snaiges, džiaugiasi žiema taip, kaip temoka tik vaikystės džiaugsmu trykštantis vaikas.

[Popietė. Tu.] Lėtai slenki Šilo tiltu. Per naktį prikritęs sniegas sukėlė dideles spūstis ir tu beviltiškai vėluoji į darbą. Vėluoji į darbą jau antrus metus iš eilės, ir vis randi naują pasiteisinimą. Bet žinai, kad dar vienas pažeidimas ir būsi atleistas jau iš tryliktos darbovietės per aštuonerius metus. Garsiai klausai muzikos, bandydamas užmiršti galvos skausmą, ir nervingai siurbčioji kavą. Mašinų eilė niekaip nejuda, ir nejučiom pradedi stuksenti vairą kumščiu. Paskambini kolegai. Jis pasako, kad šefo dar nėra. Apsiramini. Patenkintas gurkšteli pigios karčios kavos, su viltimi iki galo išsiblaivyti prieš atvykstant į ofisą. Staiga užsidega žalia šviesa. Greitai pastatai kavą ant sėdynės šalia ir spaudi akseleratorių.

[Popietė. Aš.] Prieinu perėją. Raudona. Stoviu ir laukiu, kol sesutė mane pasivys. Jau žalia. Ji atbėga, ir garsiai svarsto sūrių ir saldžių spragėsių privalumus. Nekantrauja greičiau nueiti į kiną. Ji dievina filmukus, ir visada sugeba nuspėti jų pabaigą. Man vis kirba mintis, kad ji turi išskirtinę nuojautą. Ji įsikimba man į ranką, bandydama sušildyti sušalusius delniukus, ir mes žengiam į gatvę.

[16.32. Tu. Ir aš. ] Trūkteli iš vietos, staiga ranką nutvilko karštis. Nusikeiki ir vis dar vairuodamas pasilenki pagriebti nuo sėdynės nusiritusio popierinio puodelio. Viena ranka ant vairo, artėji prie perėjos. Per perėją einu aš, mane tempia juokdamasi sesutė. Ji netikėtai atsisuka į mane ir keistu žvilgsniu žvelgia man į akis ir atpalaiduoja ranką mano delne. Spusteliu jos delną ir nusišypsau. Tu pačiumpi puodelį ir atsitiesi. Tavo akys iš netikėtumo išsiplečia.

Žviegia stabdžiai, užuodžiu svilėsių kvapą. Susisuka galva, akyse išsilieja vaizdas. Mano sesutė skrieja virš kelio atšokusi nuo tavo buferio. Ji krenta, jos lūpose nebylus klyksmas. Stoviu sustingusi, šoke, nesuvokiu, kas vyksta. Atsipeikėjusi bėgu prie jos, prie to, kas iš jos liko, gerklė dega nuo neišleisto riksmo. Kažkas šūkteli rinkti 112. Tu išlipi iš mašinos kraujuojančia šone galva, atrodai baisiai. Žiūriu į tave nieko nematančiomis akimis, kol suvokiu, kas tu ir ką tu padarei. Atsistoju, jaučiu džinsus, skaudžiai limpančius prie drėgnų nubrozdintų kelių, bet fizinis skausmas neprilygsta audrai mano viduje. Akys pilnos ašarų, neskiriu veidų, regiu tik tavo. Nebūdingai įsiutusi, nesuvokdama, prieinu prie tavęs ir bejėgiškai smūgiuoju į krūtinę. Sugriebi mano rankas ir patrauki nuo savęs, paliesdamas kraujuojančią galvą, tavo žvilgsnis šaltas, nepatenkintas, lyg tau būtų sukelta nepatogumų, lyg tavo planai būtų sutrukdyti. „Ko nori, mergaite?“, – sakai man. Nenoriu girdėti tavo balso, apsisukusi parklumpu atgal ant kelių prie savo sesutės kūnelio ir įdėmiai žvelgiu į ją, lyg bandydama kuo aiškiau įsiminti jos veidą. Adrenalino poveikis atslūgsta ir tu apalpęs griūni ant kelio. Tave pagriebia pirmosios pagalbos medikai ir veda prie gulto, išveža medikų mašina. Kita medikų komanda švelniai atplėšia mane nuo sesutės. Prakeikiu tave ir šią akimirką.

[Dabartis.] Savaitė po avarijos.
Ateinu aplankyti tavęs ligoninėje. Nesuvokiu, kodėl atėjau, gal tikėdamasi atsakymų, gal paguodos, gal dar kelių smūgių. Guli sutvarstytas, smegenų sukrėtimas. Miegi. Ašaros srūva mano skruostais. Šnabždu „Kodėl?“... ir suvokiu kad atsakymų nėra. Tuštuma. Teisingumas turi tvirtą pagrindą, o neteisybė niekad nebus suvokiama. Širdy lyg nejautra. Bet nebeskauda. Apsisuku ir išeinu iš palatos.

Metai po avarijos.
Žmonės, sakydami, kad laikas gydo žaizdas, iš dalies teisūs. Gal ne visai gydo, nes niekas nesugebėtų užlopyti tos tuštumos, bet laikas padeda užmiršti. Užmiršus, nustūmus jausmus į praeitį lengviau išgyventi, lengviau po truputį pagyti, mąstyti, susitaikyti. Daugiausia, ką galime padaryti, tai gyventi atvira širdimi ir protu ir labiau vertinti ką turime. Suvokti, kad viskas trapu ir laikina, ir susitaikius su ta mintimi, mėgautis akimirkos grožiu. Prisiminsiu savo seserį tokią, kokia ji buvo gyva. Nepakartojamą. Jauna, laiminga, tyra. Atleidau tau, vairuotojau. Beprasmiškumu mirčiai prilygsta tik neapykanta. Žinau, kad ir tau sunku. Tau vilties nebėra, tu turėsi prisiimti atsakomybę už jos nebuvimą. Ir tik todėl, kad pamiršai, jog kelyje tu - ne vienas. Prašau, ateityje išmok gerbti kitų gyvybes. Kad vieną dieną sugebėtum nusipelnyti tokios šypsenos, kokią mano sesutė dovanojo žmonėms.

DELFI skaitytoja Milda

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugaus eismo esė“).

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (4)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (141)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (75)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (157)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (106)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (19)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...