Staigiai pakilo temperatūra ir ėmė laužyti kaulus: vyras net neįtarė, kuo serga

Praėjus kelioms dienoms po Laimo ligos sukėlėjus pernešančios erkės įsisiurbimo, žmogaus organizme kyla uždegiminė reakcija – ją rodo besiplečiantis ryškus odos paraudimas, primenantis žiedą. Vis dėlto, Laimo liga persirgęs ir savo patirtimi sutikęs pasidalinti vilnietis Rimas teigia, kad nieko panašaus prieš atsidurdamas ligoninėje nepastebėjo, todėl ilgą laiką nė neįtarė, jog serga.

„Vieną minutę dar viskas buvo gerai, o kitą jau temperatūra pakilo iki 40o ir laikėsi kokias dvi dienas, pradėjo laužyti kaulus. Blogai jaučiausi – išgeri Paracetamolio, temperatūra nukrenta, bet tuoj pat vėl pakyla“, – ligos pradžią prisimena Rimas.

Vyras kreipėsi į gydytojus, tačiau jiems neiškart pavyko išsiaiškinti, kas lėmė tokį staigų vyro būklės pablogėjimą.

„Pradėjo tikrinti kraują, bet nieko neranda. Tada užsimenu, kad turiu tokią keistą alergiją ant kojos – oda buvo pašerpetojusi, paraudonavusi, bet nieko panašaus į Laimo ligą nematyti. Patarė važiuoti į Vilniaus infekcinių ligų centrą Žvėryne – ten mane patikrinę specialistai patvirtino, kad tai Laimo liga“, – prisimena Rimas.
Laimo liga

Gydymas ligoninėje truko 4 dienas, po kurio teko mėnesį laiko vartoti antibiotikų kursą. Iki šiol vyras teigia mėgstantis daug laiko praleisti gamtoje, tačiau skiepytis nuo erkinio encefalito sako neskubantis.

„Dabar beveik visi pasiskiepiję, bet pats kažkodėl dar to nepadariau. Kai nuo mažens augi gamtoje, tarp erkių, esi įpratęs tiesiog apsižiūrėt, ar jų nėra. Kai eini žvejoti, faktas, kad bent 5 erkes parsineši – jos neįsisiurbusios, būna ant rūbų. O vienais metais, kai prie ežero eidavau su šunimi, vos po vieno pasivaikščiojimo nuo jo tekdavo nurinkti po 15–20 erkių“, – teigia vyras, pastebintis, kad ilgainiui gamtoje erkių vis daugėja.

Pernai sumušti sergamumo erkių platinamomis ligomis rekordai

2019 metų metų susirgimų erkių sukeliamomis ligomis skaičiai – rekordiniai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje registruota apie 700 erkinio encefalito atvejų, kai kasmet vidutiniškai suserga 470 asmenų. Tokia pat situacija stebima ir Laimo ligos atveju. Ja kasmet vidutiniškai suserga 2600 asmenų, tačiau 2019 m. sergamumas viršija 3000 atvejų.

Rodos, apie erkių sukeliamas ligas ir apsisaugojimą nuo jų žinome daug, tačiau dažnėjantys susirgimai rodo ką kita. Paklausta, kodėl susirgimų statistikoje sulaukta tokio šuolio, ULAC medicinos entomologė Milda Žygutienė teigia, kad viena iš pagrindinių priežasčių – besikeičiantis klimatas, lemiantis vis geresnes sąlygas erkėms, o tuo pačiu ir ilgesnį jų aktyvumo laikotarpį.
Milda Žygutienė

„Erkių sukeliamų ligų skaičiaus išaugimą būtų lengviau paaiškinti, jei pernai miškuose būtų buvę gausu gėrybių – daug uogų, grybų. To nebuvo, bet, matyt, žmonės vis tiek labai daug laiko praleidžia gamtoje, o vasara buvo puiki. O erkės dabar išplitusios ne tik miške, kur rinkdami gėrybes praleidžiame žymiai daugiau laiko, bet ir miestų parkuose, poilsiavietėse – visur, kur tik pakanka drėgmės išgyventi ir yra pramaitintojų“, – aiškina M. Žygutienė.

ULAC medicinos entomologė perspėja: nors rudenį dauguma erkių būna pasimaitinusios ir panyra į žiemos miegą, pastaraisiais metais pastebima atvejų, kuomet erkės aktyvios išlieka net ir gruodžio pradžioje. Šiemet erkės taip pat nerimsta. Anot M. Žygutienės, iki pat sausio vidurio nebuvo meto, kuomet nebūtų pastebėta vis dar aktyvių erkių. Anot jos, tokių pokyčių priežastį galime pamatyti tiesiog pažiūrėję pro langą: klimatas Lietuvoje keičiasi, žiemos šiltėja, todėl ir erkės ilgiau išlieka aktyvios.

„Gamta keičiasi, o erkės yra gamtos dalis. Šie pokyčiai turi įtakos jų gyvenimui, o tuo pačiu ir mūsų. Kuo ilgesnis erkių aktyvumo laikotarpis, tuo ilgiau jos gali būti pavojingos žmogui, nes jų sukeliamų ligų sezoniškumas tampa ilgesnis“, – teigia M. Žygutienė.
Kraujo prisisiurbusi erkė

Nors ULAC medicinos entomologė pastebi, jog 2019 m. stebimas vienas didžiausių sergamumo erkių platinamomis ligomis mastas, metų, kuomet sergamumas buvo panašus, būta ir anksčiau. Laimo ligos atvejų anksčiau buvo daugiausiai užfiksuota 2003 ir 2009 metais, erkinio encefalito – 2003 ir 2016 metais. Vis dėlto, M. Žygutienė prognozuoja, jog galutinė praėjusių metų sergamumo erkiniu encefalitu statistika viršys visus anksčiau buvusius rekordus.

Stebint rekordinį sergamumą erkių sukeliamomis ligomis ir erkėms palankią klimato kaitą, kyla klausimas: kaip reikėtų saugotis, kad ateityje sergamumo kreivė nustotų kilusi į viršų?

„Sergamumą erkiniu encefalitu būtų galima suvaldyti, jeigu būtų aktyvesnis skiepijimasis. Matome, kad suserga ir miršta tie, kas nepasiskiepiję. Apklausos rodo, kad žinių apie erkių paplitimą ir erkinį encefalitą Lietuvos gyventojai turi pakankamai, tačiau skiepijimasis yra vangus.

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra ir kol kas gamintojai nežada, kad ji bus, todėl reikia saugotis kitomis priemonėmis. Tai – tinkama apranga, repelentai erkių atbaidymui, kūno apžiūra grįžus iš miško ar pasibuvimo gamtoje. Tai svarbu, nes greitai ištraukus erkę, apsisaugoma nuo užsikrėtimo Laimo liga. Ligos sukėlėją erkė perduoda per 1–2 paras, todėl, laiku pašalinta, ligos ji neperduoda“, – aiškina M. Žygutienė.

Dėl erkių sukeliamų ligų dažniau kreiptasi ir į draudėjus

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2019 metais, lyginant su ankstesniais metais, dėl erkių sukeliamų ligų į draudiką kreipėsi 50 proc. daugiau apdraustų gyventojų. 10 proc. klientų suserga erkiniu encefalitu, o didžiajai daliai – net 90 proc., – diagnozuojama Laimo liga, nuo kurios skiepų nėra.
Andrius Gimbickas

Nepaisant to, kad erkių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet suserga 2–3 tūkstančiai žmonių, „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad nedidelė dalis susirgusiųjų yra pasirūpinę asmens draudimu ir gali tikėtis draudimo išmokos.

„Susirgimai pradedami aktyviau fiksuoti gegužės – birželio mėnesiais, tačiau „Lietuvos draudimas“ gauna pranešimus apie susirgimą šiomis ligomis ir žiemos sezono metu. Susirgimų pikas – vasaros pabaiga ir ruduo. Didžiausio aktyvumo mėnesiais kasdien registruojame po keletą pranešimų apie klientų užsikrėtimą erkių sukeliamomis ligomis“, – komentuoja A. Gimbickas.

Penkerių pastarųjų metų statistika rodo, kad dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos į „Lietuvos draudimą“ dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus klientai. Daugiau negu pusė (53 proc.) visų nukentėjusiųjų yra asmenys, sulaukę 50-ies metų ir vyresni. Draudimo ekspertai taip pat pastebi, kad nuo erkių moterys nukenčia dažniau negu vyrai.

A. Gimbickas skaičiuoja, jog pernai dėl erkių sukeliamų ligų „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokas išmokėjo daugiau nei 400 savo apsidraudusių klientų.
Erkė

„Jei gyventojas yra apsidraudęs asmens draudimu ir pasirinkęs papildomų ligų draudimą, jis išmoką gaus, kai erkių sukelta liga bus patvirtinta medikų išvada – kraujo tyrimais ir gydytojo infektologo išvada. Susirgus erkių sukeliama liga, draudimas išmoka visą draudimo išmoką iš karto. Ją galima panaudoti gydymui, reabilitacijai ar kitiems tikslams. 3 iš 4 žalų atlyginamos greičiau nei per dvi savaites“, – teigia A. Gimbickas.

Taip pat jis prideda, kad draudžiantis šiuo draudimu svarbu įvertinti, kokia suma norima draustis, nes nuo to priklauso ir draudimo įmoka. Gydytojams patvirtinus susirgimą, kliento pasirinkta suma sudarant draudimo sutartį ir bus išmokėta.

„Dažniausiai klientai pasirenka draudimo sumas nuo 300 iki 1000 eurų. Vadinasi, konstatavus ligos faktą, būtent tiek pinigų ir bus išmokėta. Svarbu įsidėmėti, kad per metus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu vienam klientui mokama viena išmoka dėl papildomų ligų. Sudarius naują draudimo sutartį, susirgimas, diagnozuotas iki draudimo sutarties įsigaliojimo arba per pirmas 30 draudimo sutarties dienų, laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau jei draudimą pratęsėte, šis karantinas netaikomas“, – perspėja jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (64)