aA
Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos aukštąjį mokslą kaustęs sąstingis jau artimiausiais metais turėtų baigtis, nes susiformavo pokyčiams būtina kritinė masė. Apie tai Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų asociacijos diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“ prabilo pripažinti ekonomistai, verslo lyderiai, akademikai – Raimondas Kuodis, Robertas Dargis, Nerijus Mačiulis, Dalius Misiūnas, Petras Baršauskas, Jurgita Petrauskienė, Arvydas Janulaitis.
KTU alumnų diskusija
© KTU archyvo nuotrauka

Nepaisant optimizmo, ekspertai vieningai sutarė – giluminių problemų ir permainų stabdžių yra labai daug. KTU „Santakos“ slėnyje surengtos ir tiesiogiai per DELFI TV gegužės 27 d. transliuotos diskusijos dalyviai įvardino, kad ne finansai yra pagrindinė aukštojo mokslo problema, o vizijos, lyderystės nebuvimas bei iškreiptas paklausos bei pasiūlos dėsnis.

Nemažai kritikos strėlių lėkė valdžiai – trūksta politinės valios, kuri išjudintų ir paspartintų visaapimančias permainas. Taip pat vis dar baiminasi pasakyti, kad, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo R. Kuodžio žodžiais, aukštasis mokslas yra viena ūkio šakų, teikiančių paslaugą, nors ir nepaprastą.

Pokyčiai – tik laiko klausimas

„Per 26 nepriklausomybės metus mes vis dar neturime nei aiškios vizijos, nei strategijos, nei aiškaus aukštojo mokslo vystymo plano. Kai aukštasis mokslas nėra prioritetas valstybei, tai jis patenka atskirų partijų įtakon. Tačiau net ir tokioje terpėje vykdome permainas“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas, skaitęs pranešimą „Misija įmanoma: lyderiaujantis ateities universitetas Lietuvoje ir ne tik“.

Aptardamas situaciją, rektorius pabrėžė, kad jau susiformavo kritinė masė žmonių akademinėje bendruomenėje, versle, žiniasklaidoje, visuomenėje, suprantančių, remiančių ir norinčių daryti pokyčius. Jo teigimu, jei apie aukštojo mokslo problematiką ir galimus sprendimus pradedama kalbėti aukšto lygio renginiuose, tokiose kaip KTU alumnų asociacijos surengta diskusija „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“, pokytis tikrai bus, jis – tik laiko klausimas.

„Džiaugiuosi, kad esame tokiame taške, kai nebandome įrodinėti, kad viskas yra gerai, o svarstome, kurį iš tų reikalingų atlikti veiksmų mes norime padaryti pirmiausia ir kuris mums duos daugiausia naudos“, – pritarė „Lietuvos energijos“ įmonių grupės vadovas, KTU Alumnų asociacijos prezidentas D. Misiūnas.

Kalbėdamas apie vadovauti universitetams siekiančių lyderių trūkumą ir nesikeičiantį mokslo elitą, D. Misiūnas atsigręžė ir į studentus. „MOSTA tyrimo duomenimis, 54 proc. jaunuolių studijas Lietuvoje renkasi todėl, kad jos vykdomos lietuvių kalba. Tai, mano galva, yra tragedija“, – žvelgti į šiuolaikinį pasaulį plačiau ragina jaunosios lyderių kartos atstovas.

Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© KTU archyvo nuotrauka

Kantrybė išseko

Žinomas ekonomistas R. Kuodis pabrėžė šalies aukštojo mokslo nuvertėjimą: „Standartų kritimas sveikatos sistemą nudreifavo į vokelius, o aukštąjį mokslą – į infliaciją“. Žmonėms nereikia prasto išsilavinimo, kai, atėjus pas darbdavį, kartais net gėdinamasi pasakyti kokią aukštąjį mokyklą baigė.

Ekonomisto įsitikinimu, daug iš 47 Lietuvoje dabar veikiančių universitetų ir kolegijų de facto neatitinka aukštosios mokyklos standartų.

Kalbėdamas apie būtinybę optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, jis pabrėžė, kad daugelis regioninių aukštųjų mokyklų vietos valdžiai yra tarsi magnetas pritraukti pinigus iš centro. Jei jų nebūtų, nutrūktų ir finansinis srautas, todėl mokyklas ir stengiamasi žūtbūt išsaugoti.

„Reforma dar už horizonto linijos, bet, tikėkimės, jau arti jos, nes kantrybė pas visus išseko, išskyrus politikus. Reikia kažko radikaliai kito, nes jau daugiau nei dvidešimt metų iš esmės niekas nevyksta“, – sakė R. Kuodis.

KTU alumnų diskusija
KTU alumnų diskusija
© KTU archyvo nuotrauka

Jungimasis – pasaulinė tendencija

„Nors aukštasis mokslas Lietuvoje labai populiarus, tačiau doktorantų skaičius yra labai mažas. Mažas atlyginimas, dideli dėstymo krūviai, todėl mokslininkais tapti nori nedaug jaunų žmonių“, – atkreipė dėmesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė.

Dar viena jos įvardinta aukštojo mokslo problema – fragmentiškumas, susmulkėjimas, pavyzdžiui, pernai priėmimas buvo vykdomas į 800 studijų programų. J. Petrauskienės teigimu, taip pat turi didėti finansavimo šaltinių pasirinkimas studentams. Dabar už studijas, jei yra finansiškai pajėgūs, dažniausiai moka tėvai, o paskolos nėra populiarios.

„Jei norime kokybinio pokyčio siekiant įgyvendinti viziją, turime pripažinti: pertvarka būtina, ji turi būti įgyvendinta per 3-5 metus, ji turi būti ne fragmentiška, o visaapimanti. Dabar sistema labai fragmentiška, dubliuojasi. Universitetų jungimasis – ne tik europinė, bet ir pasaulinė tendencija“, – pabrėžė MOSTA direktorė.

Jos įsitikinimu, aukštojo mokslo kryptį ir kokybę formuos atskaitomybės ir vertės už pinigus principai.

KTU alumnų diskusija
KTU alumnų diskusija
© KTU archyvo nuotrauka

Pradžia – mokykloje

Diskusijos „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“ vedėjas Aurimas Perednis Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidento R. Dargio paklausė, kokie yra vaistai sergančiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.

„Aukštojo mokslo bėdų šaknys slypi jau mokykloje, o toliau problema keliasi į aukštąjį mokslą. Reikėtų plačios ir rimtos diskusijos visuomenėje, dabar jos vyksta mažose grupėse. Per mažai spaudžiame politikus, juk politikui geriausia – nieko nedaryti, nes kiekvieną padarytą dalyką galima kritikuoti, todėl geriau išlaikyti tokią situaciją, kokia yra“, – sakė R. Dargis.

LPK prezidentui pritarė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Negalime kalbėti apie aukštojo mokslo problemą, nekalbėdami apie tai, kas vyksta mokyklose. Aukštojo mokslo strategija negali būti izoliuota ir atskirta nuo mokyklų ir net priešmokyklinio ugdymo“.

KTU alumnų diskusija
KTU alumnų diskusija
© KTU archyvo nuotrauka

Pasiūla – per didelė

R. Dargis paminėjo dar vieną svarbią aukštojo mokslo reformą stabdančią priežastį, kuri daugeliui gali skambėti paradoksaliai – „blogybė“ yra gaunami dideli europiniai pinigai.

„Jei jų nebūtų, reformos vyktų greičiau. Jau ne pirmi metai europiniai pinigai sudaro sąlygas plėsti infrastruktūrą, kai reiktų daugiau rinkos ekonomikos“, – teigė verslininkas.

D. Misiūnas taip pat mano, kad dabar aukštojo mokslo „pasiūla yra maitinama iš „netikrų“ pinigų, kurie nėra tvarūs. „Turime sukurti dar kritiškesnę paklausą, kad kokybei būtų keliami aukštesni reikalavimai“, – pabrėžia jis.

Alumnai didina veiklos apsukas

Pasibaigus diskusijai įvyko visuotinis KTU Alumnų asociacijos narių susirinkimas, kuriame pristatyta metinė veiklos ataskaitą ir įvyko naujos valdybos rinkimai.

Į naują valdybą išrinkti: Edita Gimžauskienė (KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė), Robertas Alzbutas (Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas, KTU profesorius), Saulius Rūtelionis (UAB „Verslo draugai“ vadovas), Tomas Urbonas (UAB „Sonaro“), Vyda Mozūriūnienė (UAB „Comfort Heat“ direktorė), Aleksandras Targamadzė (KTU profesorius).

Alumnų Kontrolės komitetas teigiamai įvertino veiklą, tai yra su mažesnėmis išlaidomis atlikta daugiau ir įvairesnių veiklų.

D. Misiūnas pažymėjo, kad 2015 m. KTU alumnų asociacija, jau turinti beveik tūkstantį registruotų narių, sėkmingai tęsė savo tikslų vykdymą: plėtė organizaciją, didino narių įsitraukimą į jos veiklą, stiprino komunikaciją. Pasitelkta keletas pagrindinių priemonių narių įsitraukimui: aktyvesnis socialinių tinkle panaudojimas komunikacijai bei daugiau ir įvairesnių formatų renginių.

Kartu su tradicine metine KTU alumnų konferencija, Asociacija dalyvavo tokiuose Universiteto organizuojamuose renginiuose, kaip „Lietuvos mokslas ir pramonė“, „Karjeros dienos“, „Technorama“ ir kt. Aktyviai vyko verslo klubo susitikimai – per pastaruosius metu jų įvyko net šeši, iš kurių du buvo alumnų verslo įmonėse UAB „Autokurtas“ ir AB „Volfas Engelman“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (63)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (16)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (13)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (14)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (3)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

„Hugo Boss“ griebiasi šiaudo: taisys juos persekiojusias mados pasaulio klaidas (1)

„ Hugo Boss AG“, sekdama Ispanijos drabužių parduotuvių tinklo „Zaros“ savininkės...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (503)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (25)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (24)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (173)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...