Jis primena, kad Danija 1999 m. prisijungė prie Europoje pradėjusio veikti antrojo valiutų kurso mechanizmo. Pagrindinis jo bruožas – nustatomas valstybės, neįvedusios euro, nacionalinės valiutos ir euro pagrindinis kursas bei leistinos kurso svyravimo ribos. Teoriškai jos yra ne didesnės kaip 15 procentų pagrindinio kurso, tačiau Danijos atveju jos paprastai siekia iki 1 proc., Lietuva prie šio mechanizmo prisijungė 2004 m. birželį ir litas taip pat tapo glaudžiai susietas su euru.
„Manau, kad euro įvedimas Lietuvai suteiks ilgalaikės naudos. Mano šalis – Danija – neprisijungė prie euro zonos, bet vertinant iš ekonominės perspektyvos, tai neturi jokio paaiškinimo, tik politinį, pavyzdžiui, galima įsivaizduoti, kad turime nepriklausomą valiutą. Aš tai vadinu mažos šalies paranoja, kuri nenori būti praryta didesnių šalių. Manau, iš ekonominio požiūrio yra logiška prisijungti prie euro zonos“, - kalbėjo H. J. Pedersenas.
DELFI primena, kad pasirašydamos stojimo į Europos Sąjungos sutartis dvi valstybės – Jungtinė Karalystė ir Danija – išsiderėjo, kad jos neprisijungs prie bendros euro zonos valiutos. Švedija pagal 1994 m. pasirašytą sutartį yra įsipareigojusi eurą įsivesti, tačiau numatyta, kad tai įvyks, kai tiek Švedija, tiek euro zona tam bus pasiruošusios.
„Kalbant apie Lietuvą, euro įvedimas yra naudingas, nes jūs jau eilę metų turite valiutos valdybos modelį, taigi, esate įpratę prie fiksuoto valiutos keitimo kurso. Manau, prisijungimas prie euro zonos padidins Lietuvos stabilumą. Palyginkime dvi valstybes: Čekiją ir Slovakiją. Čekija buvo stipresnė ekonomika, bet Slovakijos ekonomika vystėsi geriau, jai tapus euro zonos nare“, - kalbėjo ekonomistas.
Slovakija prie euro zonos prisijungė 2009 m. sausį, Čekija euro nėra įsivedusi, tačiau privalo laikytis taikytinų sutarčių prisijungimo sąlygų.
H. J. Pedersenas atkreipia dėmesį, kad prisijungimas prie euro zonos yra privalumu, padedančiu pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų į šalį narę. Ekonomistas primena, kad šiuo metu didžiausias iššūkis Danijai - paskatinti ekonomikos augimą.
„Pas mus nekilnojamojo turto burbulas sprogo 2007 m., likus metams iki pasaulinės recesijos, taigi, labai sunku paskatinti vartojimą. Mane neramina ir tai, kad trūksta vietos verslininkų investicijų, kurie, pavyzdžiui, renkasi investuoti į Baltijos šalis“, - pastebėjo pašnekovas.
Pašnekovas mano, kad euro įvedimas pakeis jau eurą turinčių valstybių požiūrį į Lietuvą – ji bus vertinama kaip „euro zonos klubo“ narė.
„Euro valiutos buvimas rodo, kad politiškai jūs norite integruotis į Europos Sąjungą ir tai užtikrina valiutos stabilumą“, - kalbėjo jis.
Kartu tai lems ir papildomos ekonominės naudos, pavyzdžiui, sumažės tarptautinių pavedimų kainos.
Euras litą Lietuvoje pakeis nuo 2015 m. sausio pirmos dienos, neatšaukiamas keitimo kursas yra 3,4528 lito už vieną eurą.
H. J. Pedersenas yra „Nordea“ grupės vyriausias ekonomistas pasaulinės ekonomikos klausimais nuo 1999 metų. Jis turi daugiau kaip 30-ies metų darbo finansų sektoriuje patirtį, dėsto Kopenhagos universitete bei Kopenhagos verslo mokykloje, yra ekonomikos vadovėlių autorius.
H. J. Pedersenas priklauso tarptautinei verslo organizacijai Konferencijų tarybai (The Conference Board), kur eina Europos ekonomikos tarybos (European Economic Council) pirmininko pareigas. Taip pat jis yra Danijos atstovas Europos bankų federacijos (European Banking Federation) Ekonomikos ir pinigų politikos komitete (EMAC).
