Ekonomistai tvirtina, kad pagal naująją tvarką, padidintos pensijos neturėtų galimybės sumažėti, nes dirbančiųjų skaičiui ar jų atlyginimams pradėjus mažėti – indeksavimas būtų tik stabdomas. Tačiau yra ir kita medalio pusė – pensijos augtų lėčiau nei kartais atsitinka politikams priimant populistinius sprendimus.
Dydis priklausys nuo dirbančiųjų
„Indeksavimas reiškia, kad pensija, paskirta žmogui, yra dauginama iš tam tikro indekso – skaičiaus, o šis skaičius apskaičiuojamas pagal ekonomikos augimo rezultatus – dirbančiųjų ir jų atlyginimų kitimo procentą per praėjusius tris metus. Tai yra dydžiai, nuo kurių priklauso „Sodros“ pajamos. Tai logika tokia, kad jei tas prieaugis lygus 1,05 – tai pensija padidėtų 5 procentais“, - sako Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius ir vienas iš socialinio modelio autorių Romas Lazutka.
Iki šiol pensijų didinimas buvo vykdomas vienkartiniais valdžios sprendimais, todėl politikai galėjo manipuliuoti senolių balsais, didinti pensijas prieš rinkimus ir pritraukti jų simpatijas. Dėl šios priežasties didinimas buvo svyruojantis, priklausantis nuo politikų valios. „Ir dabar žinome, kad „Sodros“ biudžetas yra deficitinis, bet pensijos yra padidintos. Kitų metų biudžetas dar nesudarytas, o jau žadama didinti, nors yra didžiulė skola sukaupta. Tai yra negerai, nes politikai netgi pradeda lenktyniauti, kas daugiau padidins, todėl reikia tą lenktynių ginklą atimti iš jų“, - tvirtina R. Lazutka.
A. Maldiekienė: indeksavimas beprasmiškas
Anot ekonomisto, pagal dabartinę tvarką pensininkams belieka laukti tik geros politikų valios, jie nieko negali žinoti iš anksto. Priėmus indeksavimo tvarką viskas bus tiksliau ir aiškiau – jei didėja dirbančiųjų algos turės didėti ir pensijos.
A. Maldeikienė įžvelgia priešrinkiminius triukus ir nesupranta, kam reikia indeksavimo: „Ar indeksavimas kažką paveikia? Aš galiu ir Anglijos karaliene pasiskelbti, bet ar aš ją tapsiu. Įžvelgiu rinkiminę retoriką, nesuprantu to isteriško bandymo ant skylutės uždėti dar vieną skylutę ir sureguliuoti skylutę. Nepamirškime, kad pinigus pensininkams ir taip daliname iš skolintų pinigų.“
Ekonomistė tvirtina, kad valstybės išlaikymo našta užmetama ant dirbančiųjų, todėl ne apie pensininkus reikia kalbėti pirmiausiai. „Čia yra eilinis bandymas tyčiotis iš tos mirštančios, taip vadinamos viduriniosios klasės. Nematau čia nieko logiško – jie turi adekvatų išsilavinimą, tačiau jų atlyginimai palaipsniui artėja prie minimalaus. Nematau jokios reformos, tik isteriškus bandymus prieš rinkimus imituoti veiklą“, - sako ji.
Siūlyti du modeliai
Socialinį modelį kūrę mokslininkai buvo pateikę du pasiūlymus dėl pensijų indeksavimo. Pagal vieną jų pensijos būtų siejamos su atlyginimų bei užimtumo didėjimu praeityje, pagal kitą – būtų atsižvelgiama ir į ateities prognozes.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirinko būtent pastarąjį variantą, todėl pensijų dydžiai priklausytų nuo trijų praėjusių ir trijų ateinančių metų darbo užmokesčio fondo augimo prognozės. „Pagal šią indeksavimo tvarką jau yra paskaičiuota, kad kitais metais apie 6 proc. augtų pensija, o paskui jau matysime kaip bus“, - sako Vilniaus Universiteto docentas ekonomistas, vienas iš socialinio modelio autorių Teodoras Medaiskis.
„Nuo dirbančiųjų surenkamos socialinio draudimo įmokos, vadinasi kuo daugiau dirbančiųjų ar didesni jų atlyginimai – tuo didesnės „Sodros“ pajamos, dėl to proporcingai gali būti didinamos ir išlaidos – mokamos didesnės pensijos“, - sako T. Medaiskis.
R. Lazutkai labiau priimtinas pirmas siūlytas modelis, kuriuo indeksas būtų skaičiuojamas tik pagal praėjusius metus: „Pagal norimą priimti variantą, iš trijų praėjusiųjų ir trijų metų prognozės būtų apskaičiuotas vidurkis ir pagal tai pensija būtų indeksuojama. Tačiau mes pasiūlėme variantą be prognozavimo, nes pabijojome, kad jis gali būti netikslus ir paskui būtų nepagrįstų įsipareigojimų. Tarkime, šiais metais buvo prognozuojama, kad ekonomikos augimas bus 3 procentų, nors galime matyti, kad jis metų pabaigoje bus mažesnis.“ Šis variantas atsargesnis „Sodros“ biudžetui, tačiau nėra toks dosnus, todėl jis pripažįsta, kad pensininkams prognozinis variantas vis dėlto yra naudingesnis.
Mažėti neturėtų
Pirmasis modelis labiau priimtinesnis ir T. Medaiskiui: „Čia nusistatymo reikalas, aš įsivaizdavau, kad jeigu didėja dirbančiųjų atlyginimai, tai turi didėti ir pensijos, o jei krizė ir mažėja tie atlyginimai ar darbuotojų skaičius – tai atitinkamai mažėja ir pensijos. Tačiau Konstitucinis Teismas nepripažįsta pensijų mažinimo, todėl pasirinktas slenkantis mechanizmas pagal praėjusių, einamų ir ateinančių metų prognozės vidurkius. Jis kiek atsargiau didins pensijas, dėl to „Sodra“ turės perviršį, kurį galima bus panaudoti tuo atveju, jei būtų algų kritimas ir pensijas reikėtų mažinti.“
Tačiau pradžioje reikia išspręsti dabartinį „Sodros“ skolų klausimą. Socialinio modelio autoriai raginą tą skolą pripažinti valstybės skola ir nuimti nuo „Sodros“ pečių. Kitaip apie rezervus negalima bus kalbėti dar ilgai.
Abu ekonomistai tvirtina, kad pagal pensijų indeksavimą pensijos neturėtų mažėti netgi per krizės metus. Tam yra numatytas rezervo fondas, iš kurio būtų mokamos pensijos net kai „Sodros“ biudžetas būtų deficitinis, o dirbančiųjų skaičius ir algos sumažėtų. „Indeksavimas atsiliktų nuo algų augimo, todėl pensijos augtų lėčiau, bet iš to perviršio turėtų susidaryti fondas. O jeigu ir to fondo neužtektų – reikėtų skolintis, tačiau tokiu atveju netgi pradėjus augti algoms, pensijos kažkiek laiko nebūtų didinamos. Turėtų atsistatyti tas fondas, taip būtų amortizuojamas tas mechanizmas“, - sako R. Lazutka.
Skeptikai baiminasi, kad indeksavimo modeliu būtų sudaryta galimybė pensijoms nustoti augti. R. Lazutka neneigia – taip atsitikti gali, tačiau pensijos bent nemažės. Pensijos būtų indeksuojamas kiekvienais metais, valstybės ir „Sodros“ biudžeto sudarymo metu. Indeksas galėtų būti apskaičiuojamas pačios „Sodros“ arba tam galėtų būti sukurtas specialus ekspertų, ekonomistų komitetas.