aA
Lietuvai pagal žūstančiųjų keliuose atsidūrus ES statistinės lentelės dugne, DELFI klausia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, kodėl taip atsitiko ir kada košmarišką statistiką galėsime pamiršti. Pasak jo, saugaus eismo padėtis Lietuvoje kelia nerimą, todėl norint išbristi iš dugno, teks imtis novatoriškų sprendimų ir peržiūrėti saugaus eismo strategiją.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

-Naujausia statistika rodo, kad Lietuva pagal žūstančiųjų keliuose skaičių pirmauja ES. Kada išbrisime iš statistikos lentelės dugno?

-Situacija iš ties nėra gera, tačiau dedamos visos pastangos, kad saugaus eismo situacija gerėtų. Tačiau, saugaus eismo užtikrinimas yra kompleksinis procesas, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo inžinerinių priemonių diegimo ir jų efektyvumo, bet ir nuo švietėjiškos veiklos vykdymo masto ir nuo kontrolės užtikrinimo.

Pavyzdžiui, 2008 m. buvo sugriežtinta atsakomybė už KET pažeidimus. Žmonės tai labai greitai pajuto ir sumažėjo nusižengimų skaičius, tuo pačiu – ir avarijų skaičius. Praėjus keliems metams jaučiasi šioks toks atsipalaidavimas. Žmonės pripranta prie esamų baudų.

Yra poreikis iš naujo peržiūrėti visą saugaus eismo sistemą. Šių dienų situacija rodo, kad reikia imtis novatoriškų priemonių, kurios galėtų vėl padėti pajudėti iš dugno.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

-Sakote, kad vairuotojai prie naujų baudų jau spėjo priprasti. Tai gal reikėtų jas didinti vėl?

-Ir sutikčiau, ir ne. Pagal ekonominę situaciją būtų nelogiška didinti baudas. Už tam tikrus pažeidimus dabar galima gauti baudą, siekiančią ir 5 tūkst. Lt. Yra žmonių, kurie tik minimalią algą gauna, taigi baudos dydis gali būti neadekvatus gaunamoms pajamoms. Be to, žmonės palaipsniui prie baudų vėl priprastų ir jas vėl tektų didinti. Ir taip iki begalybės. Atsižvelgiant į tai, nemanau, kad vien baudų didinimas gali viską išspręsti. Sakyčiau, kad reikėtų ne didinti baudas, o didinti bausmės neišvengiamumą. Žmogus turi jausti: jei jis piktybiškai pažeidžia KET, bus nubaustas – neišvengs atsakomybės.

-Siekiant visapusiško bausmės neišvengiamumo, gal atėjo metas galutinai pažaboti korupciją policijoje?

-Nemanau kad galėčiau šnekėti apie korupciją policijoje, nes negaliu teigti, kad tokia yra.

Man, kaip saugaus eismo specialistui norėtųsi, kad keliuose būtų vykdoma didesnė eismo dalyvių kontrolė. Bet aš suprantu, kad policijos resursai nėra begaliniai. Jų kaltinti tikrai nėra už ką – jie kontroliuoja maksimaliai, kiek leidžia fizinės ir finansinės galimybės.

-Susisiekimo ministerijos tikslas – iki 2017 m. žūstančiųjų skaičių, tenkančių 1 mln. gyventojų, sumažinti iki 60. Pernai jis siekė 100. Ar ministerijos tikslas nėra utopinis?

-Viską padaryti įmanoma. Šiuo metu skaičiai yra tikrai nedžiuginantys, verčiantys pasitempti ir ieškoti novatoriškų būdų. Manau, kad laiko susiimti ir padaryti lūžį dar yra. Šiuo metu avaringumas Lietuvoje yra pakankamai didelis ir, kaip rodo skaičiai, Europoje esame paskutiniai.

-Kuo mes prastesni už geriausias pozicijas statistikos lentelėje užimančias šalis, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją?

-Mes galėtume lygiuotis į Olandiją ir Didžiąją Britaniją. Jos nuosaikia, suprantama infrastruktūra padarė taip, kad žmonėms nebūtų galimybės smarkiai įsilėkti, viršyti greitį. O nepaklūstantys griežtai baudžiami. Ten vykdomos švietėjiškos programos, kurios skirtos ilgalaikiam vaikų ir jaunimo mokymui, todėl jau brandos sulaukę jaunuoliai moka atsakingai elgtis kelyje. Tai lemia aukštą eismo dalyvių kultūros lygį, kurios Lietuvoje dar trūksta.

nemanau, kad vien baudų didinimas gali viską išspręsti. Sakyčiau, kad reikėtų ne didinti baudas, o didinti bausmės neišvengiamumą. Žmogus turi jausti: jei jis piktybiškai pažeidžia KET, bus nubaustas – neišvengs atsakomybės.
Nemunas Abukauskas

Kas lemia saugaus eismo gerą būklę? Turi būti užtikrinti šie pagrindiniai principai: vairuotojas pakankamai išprusęs ir suprantantis atsakomybę prieš save ir kitus, o jei elgiamasi piktybiškai – užtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas; kelių inžinerija pakankamai tobula, lemianti nuosaikų eismo vyksmą, dviprasmiškų situacijų nebuvimą; saugūs automobiliai, sudarantys prielaidą įvykus eismo įvykiui išvengti stiprių sužalojimų ir skubi kvalifikuota greitoji medicinos pagalba, jei sužalojimų nepavyko išvengti. Lietuvoje tos stiprios grandinėlės dar nėra. Kiekvienoje grandyje galima surasti trūkumų.

Inžinerijos trūkumas – kelių tinklo funkcionalumas. Keliai turi būti funkciškai suskirstyti. Juos galima palyginti su kraujotakos sistema: aorta gi tiesiogiai nemaitina ląstelių. Ji eina į vis siauresnes arterijas, kol galiausiai pasiekia ląsteles. Čia lygiai tas pats: aukščiausios kategorijos keliai turi užtikrinti sklandų automobilių eismą dideliais greičiais, žemesnės kategorijos keliai – užtikrinti pakankamą susisiekimą tarp aukščiausios kategorijos kelių, miestų, miestelių ir kitų teritorijų, galiausiai žemiausios kategorijos keliai – užtikrinti privažiavimo prie gyvenamųjų teritorijų, gyvenamųjų kvartalų, ūkinių – pramoninių objektų pasiekiamumo funkciją.

Tačiau, Lietuvos kelių tinklas nėra efektyviai suplanuotas. Yra blogų pavyzdžių, kai, tarkime, magistralinis kelias kerta gyvenvietę. Jo funkcija tada pasidaro nebeaiški. Vieni tuo keliu tik pravažiuoja, o kitiems juo reikia kasdien eiti į parduotuvę, ambulatoriją ar dar kažkur. Pavyzdžiui, Vievis, Grigiškės, Karmėlava. Mes tada ženklais turime mažinti greitį. Tokiu atveju kažkas važiuoja pro tą gyvenvietę ir sako: kam čia greitį sumažino? O tas, kuris ten gyvena, sako: kodėl čia taip lėkt leidžia?

Pavyzdžiui, Vokietijoje visi žemesnės kategorijos keliai liko nuošalūs. Prie taip vadinamų autobanų neprisijungia smulkūs keliai: pastarieji jungiasi su aukštesnės kategorijos keliais, kurie per dviejų lygių sankryžas sujungiami su automagistralėmis. Ir niekur nepamatysite, kad tiesiai iš automagistralės galima būtų patekti į gyvenamųjų namų kvartalą, ar kad automagistralė kirstų gyvenvietės teritoriją.

-Kokios jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje didžiausios saugaus eismo problemos?

-Visų pirma išskirčiau eismo dalyvių elgesį. Jaučiamas kultūros lygio sumažėjimas. Tikrai negalime lygintis nei su Vokietija, nei su Olandija, kur vieni kitus draugiškai praleidžia, nelenktyniauja, piktybiškai netrukdo. Žmogus turi suprasti, kad savo rankose turi padidinto pavojingumo daiktą ir jis turi elgtis atsakingai. Visa tai galima pasiekti švietimu. Tačiau tai yra ilgalaikis procesas.

-Vyriausybė laikosi nuostatos, kad saugaus eismo mokymą reikėtų integruoti į bendrojo lavinimo programą. Tačiau pedagogai sako, kad jiems patikėta ir taip daug funkcijų...

-Tai būtų labai geras dalykas. Švietimo specialistai sako, kad informacijos kiekiai yra labai dideli, todėl integravimas būtų sudėtingas. Bet kompleksiškai žiūrint, įtraukti būtų galima. Pavyzdžiui, matematikos vadovėlyje galėtų būti uždavinių, tiesiogiai susijusių su saugiu eismu.

-Susisiekimo ministerija didele saugaus eismo problema laiko jaunus vairuotojus, todėl siūlo griežtinti jų rengimą. Tačiau vėlgi vairavimo mokyklos tam priešinasi, sakydamos, kad ką tik iškeptų vairuotojų nedrausmingumas su jų parengimo kokybe neturi nieko bendro...

-Su pasiūlymu visiškai sutinku. Pažiūrėjus, koks vairuotojas išleidžiamas Vokietijoje, pas mus jis dar taip nėra parengiamas. Tikrai yra kur pasistengti. Didelę dalį skaudžių eismo įvykių sukelia jauni vairuotojai. Jaunam vairuotojui, manau, pritrūksta ne tiek teorinių, kiek praktinių automobilio vairavimo žinių. Jauni vairuotojai negauna ekstremalaus vairavimo pagrindų. Žmogus išnaudoja minimalų valandų skaičių, o už papildomas valandas, kurios yra mokamos, jis mokėti nenori.

-Galbūt nedrausmingus vairuotojus labiau drausmintų baudos balų kaupimo sistemos grąžinimas?

-Daugelio valstybių patirtis parodė, kad tai yra geras ir efektyvus dalykas. Tai žmones skatina šiek tiek atsakingiau elgtis kelyje. Ši sistema buvo ir Lietuvoje. Jos grąžinimas manau turėtų įtakos saugaus eismo situacijos gerėjimui. Daugelis valstybių pabrėžia, kad pradėjus taikyti baudos balų sistemą, saugaus eismo situacija pagerėja.

-Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių Europoje. Ar tai galima laikyti saugaus eismo problema?

-Vienareikšmiškai, tai yra gana opi saugaus eismo problema. 100 eismo įvykių Lietuvoje tenka apie 10-11 žūčių, o pažengusiose ES šalyse – 3-4. Tai yra didžiulis skirtumas. Tai dažniausiai yra dėl seno transporto priemonių parko.

Lietuvoje yra daug automobilių, atvežtų po avarijų iš kitų ES valstybių. Jie kartais netenkina jokių saugumo reikalavimų. Deformacinės automobilio zonos yra pažeistos. Tada automobilis išsitaško lyg būtų padarytas iš „Lego“ kaladėlių. Tuomet kyla klausimas, ar tas automobilis nebuvo suvirintas iš trijų? Reikia skatinti žmones įsigyti naujesnius ir saugesnius automobilius.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

-O gal reikėtų ne tik skatinti, bet ir įvesti taršos mokestį?

-Sutinku, gamtą tausoti reikia. Tačiau, šnekant apie tokio mokesčio įvedimo galimybę, turėtume pagalvoti ir apie tiesioginę naudą saugaus eismo situacijai ir apie padidėjusią naštą žmonėms: būtina suprasti, kad šiuo metu nepasiturinčiam žmogui, kuris gyvena nuošalioje vietovėje, senas automobilis gali būti vienintelė susisiekimo galimybė. Senu automobiliu dažniausiai važinėjama dėl finansinio nepritekliaus, o ne dėl nenoro važinėti naujesniu automobiliu, todėl, manau, kad numatant naujas finansines sankcijas, reiktų pagalvoti ir apie tai, kaip tai atsilieps paprastiems Lietuvos žmonėms.

-Nemažai diskusijų sukėlė žinia, kad atėjo šviesoforų žalių rodyklių naikinimo metas. Ar iš tiesų papildomų lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios degant raudonam šviesoforo signalui leidžia sukti į dešinę, Lietuvoje neliks?

-Visuomenė buvo šiek tiek suklaidinta. Nebuvo tiksliai nušviečiama situacija. Visų pirma yra parengtos naujos šviesoforų įrengimo taisyklės, kuriose numatyta, kokiais atvejais tos lentelės gali būti naudojamos. Tose taisyklėse, kurios jau buvo morališkai pasenusios, nebuvo jokio žalių lentelių reglamentavimo taisyklių. Reiškia, kur norėjome, galėjome jas ir kabinti.

Pagal naujus reikalavimus atsiranda nauji punktai, pagal kuriuos reikės patikrinti, ar ta lentelė bus pakankamai saugi. Kalba eina apie naujų šviesoforinių sankryžų įrengimą arba rekonstravimą senų. Jeigu nebus įrengiama nauja šviesoforinė sankryža, senose su pjūkliuku einama nebus ir tos lentelės nebus nupjaunamos.

Kada jos gali nebūti? Pavyzdžiui, rekonstruojant sankryžą prisideda viena eismo juosta, kuri yra tik posūkiui į dešinę ir yra reguliuojama ne lentele, o papildoma šviesoforo sekcija. Tuomet viskas išsisprendžia.

Čia daug kas pergyveno ir sakė, kad kamščiai susidarys – jokiu būdu ne. Galime pastebėti, kad Vilniuje yra pakankamai sankryžų, kuriose žalių rodyklių nėra, bet žmonės kažkodėl dėl to didelio nepasitenkinimo nekelia. Naujose šviesoforų taisyklėse yra numatyta galimybė tai lentelei, tik yra keli punktai, reglamentuojantys jos naudojimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (123)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (217)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Vairuotojų laukia pirmosios šalnos: priminė, kurios vietos bus pavojingiausios (9)

Trečiadienio rytą Lietuvoje žadamos pirmosios šalnos, tad į kelią automobiliais išsiruošę...

Milijonieriaus sūnus įgyvendino žiaurų planą (2)

Kanadietis, buvęs milijonierius ir dukart teistas žmogžudys dabar nuteistas už savo tėvo...

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu (7)

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (56)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

7 miegamojo įpročiai, kurie gali sugadinti jūsų seksualinį gyvenimą

Idealiame pasaulyje jūsų miegamasis turėtų būti šventa vieta tik jums ir jūsų partneriui....

Lauko reklama sukėlė didžiulį pasipiktinimą: ar tai butai naktinėms plaštakėms? (68)

Nekilnojamojo turto vystytojai ieško pačių įvairiausių reklamos sprendimų, kad tik patrauktų...

Blogų finansinių sprendimų fenomenas: kaip jo išvengti? (1)

Pasaulio banko analizė rodo, kad pačius blogiausius finansinius sprendimus dažniausiai priima tie,...

Milijonierę senjorę vedęs rusų skandalistas atvėrė miegamojo duris: giriasi net labai pikantiškomis detalėmis (56)

37 m. šou verslo atstovas Gogenas Solncevas savo paskyros instagrame skaitytojams pasigyrė, kad...