aA
Technologijų srityje Lietuva yra pasiekusi gana nemažai, visgi, norint geresnių rezultatų yra ką nuveikti. Šiuolaikinių technologijų ekspertas Edmundas Žvirblis mano, kad Lietuvoje vaikai technologijomis domisi per mažai.
Edmundas Žvirblis
Edmundas Žvirblis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Devynerius metus asociacijai „Infobalt“ vadovęs Edmundas Žvirblis dabar vadovauja viešosios įstaigos „Visorių informacinių technologijų parkas“ plėtros projektams.

- Ką iš naujausių sprendimų jūs įvardintumėte ypatingais Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimais?

- Mokslo ir technologijų pažanga šiuo metu jau duoda pirmuosius pasaulinius rezultatus. Moksle Nobelio premiją pretendavo gauti genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 atradęs profesorius Virginijus Šikšnys. Lietuvos mokslininkai ir studentai yra kviečiami dirbti į garsiausius mokslo centrus CERN, NASA ir panašiai.

Prie technologijų pažangos labiausiai prisideda lietuviškų lazerių gamintojai, pavyzdžiui, ultradidelių intensyvumų lazerinių sistemų. Tai yra, kai sukuriama daugiau nei 10 petavatų (PW) smailinė galia, o kol kas nieko panašaus niekur pasaulyje pasiekta nebuvo. Lazerinės sistemos spinduliuotė bus naudojama plazmos ir didelio energijos tankio fizikos, molekulinių, biomedicinos, medžiagų mokslo tyrimams, dalelių srautų greitinimui.

- Kokiais pasiekimais Lietuva yra iš kitų išsiskirianti valstybė?

Siūlau atkreipti dėmesį į pažangių mobiliųjų technologijų diegimą, pavyzdžiui, Lietuva pasauliniu mastu užima trečią vietą, po Pietų Korėjos ir Japonijos, pagal technologijos 4G skvarbą. Tokia sukurta infrastruktūra leidžia kurti naujos kartos produktus ir paslaugas.

Lietuvoje dirbančiųjų kiekis, vertinant procentais nuo visų dirbančiųjų, biotechnologijų ir lazerių sektoriuose yra tarp pasaulio valstybių lyderių, ir tai yra gera bazė kurti naujiems produktams. Tikėkimės, kad ir Lietuvos IT sektorius greitai pavys šiuos du sektorius pagal šį rodiklį.

- Ar galima sakyti, kad Lietuvoje susidomėjimas technologijomis auga?

- 2016 m. Lietuvoje stojančiųjų į technologijų ir fizinių mokslų studijas išaugo, tačiau dar ne tiek sparčiai, kad ateityje būtų galima užpildyti visas darbo vietas technologinėse įmonėse.

- Kaip jūs manote, kodėl? Ar pakankamai šia sritimi yra sudominami vaikai?

- Vaikai šia sritimi yra sudominami nepakankamai, galima spėti, kad IT ir technologinės kūrybos būrelius Lietuvoje lanko mažiau nei 10 proc. vaikų. Remiantis tyrimais, galima teigti, kad išsivysčiusiose valstybėse 20 proc. vaikų robotus laiko įprasta jų aplinkos dalimi, vadinasi, mažiausiai dar daugiau kaip 10 proc. Lietuvos vaikų negauna galimybės dalyvauti technologinės kūrybos būreliuose.

- Kokios yra to priežastys?

- Yra problema, jeigu vaiko tėvai patys bijo technologijų – ta baimė užkrečia ir kai kuriuos vaikus. Ta pati situacija ir su daugeliu mokytojų, jeigu jie bijo technologijų, tai niekada ir neskatins vaikų rinktis technologinės kūrybos užsiėmimus.

Antra, trūksta gerai paruoštų mokymo programų.

- Ar technologinės iniciatyvos apskritai yra pasiekiamos Lietuvos vaikams?

- Lietuvoje trūksta technologinės pakraipos būrelių prieinamumo, ypač už Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų ribų. Labai daug Lietuvos vaikų negauna galimybės mokytis su šiuolaikinėmis technologinio kūrybiškumo ugdymo priemonėmis. Šios priemonės yra nepigios, su jomis dirbti ir mokyti vaikus yra per mažai mokytojų. Dauguma Lietuvos savivaldybių bijo įsileisti technologinės kūrybos būrelius į savo mokyklas, nes visur vyrauja šokiai, dailė, muzika, sportas ir panašiai.

Manau, reikia padidinti Neformaliojo vaikų švietimo finansavimą, kad kuo daugiau vaikų galėtų lankyti būrelius, taip pat ir technologinės pakraipos. Be to, reikalingas Lietuvos verslo didesnis dėmesys technologinės pakraipos būreliams, nes verslas galėtų prisidėti ir finansiškai, pavyzdžiui, nupirkti mokykloms reikalingos įrangos, ir per mentorystę, per savanoriavimą.

- Ką galima būtų padaryti, kad Lietuva taptų stipresne technologijų srityje?

- Jeigu reikėtų greito pokyčio, svarbiausia šiuo metu atlikti reikalingus sprendimus ir investicijas į neformaliojo vaikų švietimo sektorių, nes tik čia yra įmanoma vaikus sudominti technologine kūryba išlaisvinant jų kūrybinį potencialą ir patenkinti žinių troškimą.

Taip pat Lietuva turi dalyvauti šiuo metu vykstančioje ketvirtojoje pasaulinėje pramoninėje revoliucijoje, aktyviai pardavinėti mokslo ir verslo sukurtus produktus bei paslaugas visame pasaulyje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvius kviečia „atverti portalą“: ne, masinė meditacija neapsaugos nuo koronaviruso (56)

Žmonės medituoja, „suvienija protą, sąmonę, ištirpdo senojo pasaulio struktūras, ištrina...

Arūnas Milašius. Ciniško verslininko užrašai – kaip dabar greitai praturtėti (55)

Vargu ar atspėsite, kas dabar labiausiai masina verslininkus ir verslius piliečius, kurie, net kai...

Gyvai / Virtuali diskoteka iš Jono Nainio namų Vol.3 - „Delfi TV“ vėl kviečia šokti su Jovani (21)

Lietuvoje įprastą gyvenimą pristabdęs karantinas dėl koronaviruso grėsmės uždarė naktinių...

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (27)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Skvernelis kategoriškas: iš Kauno klinikinės ligoninės vadovo nori aiškių atsakymų (95)

Penktadienį paaiškėjus, kad Kauno klinikinės ligoninės vadovas profesorius Albinas Naudžiunas...

Produktų kainos keičiasi: sumažėjus akcijų kiekiui gyventojams tenka išleisti daugiau (119)

Tinklalapis produktukainos.lt paskelbė kainų mažmeninės prekybos tinkluose ataskaitą, apimančią...

Vilma Losytė

Klauskite senovės graikų daktaro

Nors medicina pasiekusi aukštą išsivystymo lygį, šiandien ne visos ligos žmogui yra įveikiamos....

Po skandalo dėl pakartotinai naudotų apsauginių rūbų į pareigas grąžintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas (191)

Po to, kai žurnalistė Daiva Žeimytė -Bilienė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje...

COVID-19 ir Ispaniškas gripas: kas panašaus tarp šimtmečio pandemijų? (52)

Visa žmonija šiandien susiduria su globalia epidemija ir dar tik ruošiasi išgyventi būsimus...

|Maža didelių žinių kaina