Docento teigimu, streso nepatiria tik lavonai. Visi kiti, deja, šio jausmo neišvengia, tad turi išmokti su juo gyventi.
Negalime sau leisti išlieti susikaupusių emocijų
Anot specialisto, stresą tiksliausiai galime apibūdinti kaip nespecifinę adaptacinę organizmo reakciją į bet kokį aplinkos poveikį. Tad su juo galime susidurti tiek darbe, tiek namuose, tiek ir atlikdami kasdienius darbus.
Jis atkreipė dėmesį, į tai, kad nekontroliuojamo streso atveju žmonės patiria socialines pasekmes: sutrinka jų lytinis gyvenimas, darbas tampa kančia, išsivysto vadinamasis perdegimo sindromas, žmogus mažiau dėmesio skiria savo išvaizdai, todėl didėja svoris, prasideda ir kitos rimtos ligos.
Išsigelbėti nuo streso trukdo naujosios technologijos
E. Laurinaitis pabrėžė, kad bene populiariausia susikaupusių emocijų išliejimo vieta yra šeima, o ypač – vaikai. Kadangi jie negali apsiginti ir paprieštarauti, geria į save neigiamas tėvų emocijas, taip stresą pernešdami iš kartos į kartą.
„Norint įveikti stresą būtina jį išlieti. Netiesa, kad stresas praeis. Greičiausiai, tiesiog greičiau ir giliau užsikonservuos, o po to išlys tokiu pavidalu, kad žmogus sunkiai tegalės susitvarkyti su tuo. Bene priimtiniausios mūsų laikais streso atsikratymo formos – aktyvi fizinė veikla, sportas. Deja, sportuoja dažniausiai tik didmiesčių gyventojai, provincijoje – į darbus paleidžiami kumščiai arba geriama“, - apgailestavo docentas.
Jis prisiminė senus laikus, kai populiariausias moterų streso nuėmimo būdas buvo skalbimas.
„Deja, mūsų kultūra tokių formų duoda vis mažiau. Dėl technologinių patobulinimų mums nebereikia eikvoti savo fizinės energijos, todėl visą tai kaupiame savyje“, - patikino E. Laurinaitis.
Vyrai neina pas gydytojus, jie eina į mišką
Jo teigimu, labiausiai stresą stimuliuoja įgimtas lietuvių perfekcionizmas ir negatyvizmas. Docentas pasakojo, kad šiuolaikinė visuomenė pernelyg siekia tobulybės: norime būti geriausi darbe, todėl atsisakome atostogų, dirbame savaitgaliais ir vakarais.
„Mes net turime įvairias patarles, pavyzdžiui, gerai prekei reklamos nereikia. Todėl stengiamės, dirbame tol, kol mūsų darbus kažkas įvertina ir pamato. Darome klaidą bandydami parodyti savo darbą veiksmu, kai kartais tereikia tai tiesiog pasakyti. Mes savo darbais matuojame savo vertę. Tai yra neteisinga. Darbo rezultatai jokiu būdu neparodo mano vertės. O kai siekiame tų įsivaizduojamų rezultatų ir turime stresinę situaciją. Bandome įsivaizduoti esantys dievais, tačiau taip nėra. Žmonės klysta ir turi klysti“, - pasakojo docentas.
„Tyrimai parodė, kad 30 procentų Europos gyventojų turi streso sutrikimų. Tai milžiniški skaičiai žmonių, kurie nemoka produktyviai tvarkytis su gyvenimo suteikiamais iššūkiais. Dėl to atsiranda ir kiti veiksniai. Per 10 metų sergančių depresija žmonių skaičius pakilo vos ne dvigubai. Ir čia tik tie atvejai, kai žmogus ateina pas gydytoją ir pradeda gydytis. O kiek dar žmonių tiesiog gyvena su šia liga?,“ - retoriškai klausė E. Laurinaitis.
Jis pabrėžė ir tai, kad Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi. Šokiruoja ir tai, kad Lietuvoje, kitaip nei kad Europoje, dažniau žudosi vyrai.
„Vyrai neina pas gydytojus, jie eina į mišką“, - liūdnai konstatavo docentas.
Pasigedo valdžios dėmesio
Jo teigimu, norint tai sustabdyti, būtina save pamilti tokį, koks esi ir jokiu būdu nelyginti su kitais.
„Pagrindinė taisyklė yra užrašyta Šventajame rašte: „Mylėk savo artimą kaip pats save.“ Vadinasi, jei nemylėsi savęs, nemokėsi mylėti ir artimo. Mokykis saugoti ir mylėti save, tada ir kitiems bus žymiai geriau“, – sakė psichoterapeutas.
Stresą norintiems kontroliuoti žmonėms jis patarė sveikai maitintis, sportuoti ir atstatyti magnio trūkumą organizme.
Docentas apgailestavo, kad labiausiai kovojant su stresu trūksta valdžios rodomos iniciatyvos.
„Deja, mūsų politika gyvena ketverių metų ciklu“, - atsiduso docentas patikinęs, kad labiausiai kovai su stresu reikia ne tik gerų planų ir struktūrų, bet pinigų.
Ar ir jūs patiriate stresą? Kviečiame užpildyti Nacionalinį streso testą.
