A. Jokubaitis ideologinę Liberalų sąjūdžio programą pavadino „mažomis intelektualinėmis Kariotiškėmis“, o liberalus – gabiais, bet tingiais prisitaikėliais.
„Ideologinė Liberalų sąjūdžio programos pradžia, kurią ir esu pakviestas aptarti, yra apgailėtinas žodžių sąvartynas, mažos intelektualinės Kariotiškės. Tai nuvilia, nes esu įsitikinęs, kad liberalai yra intelektualiai pajėgiausia Lietuvos politinė partija“, - teigia A. Jokubaitis.
Ką siūlo liberalai?
Savo programos pristatyme Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius ir vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas žadėjo, kad liberalai gerbs kiekvieno asmeninį gyvenimą ir kad Bažnyčia neperrašinės įstatymų. Tai veikiausiai užuomina į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurį priimant dalis politikų skundėsi katalikų hierarchų spaudimu.
„Liberalai visada bus už tai, kad valdžia nenurodinėtų žmonėms, kaip gyventi“, - teigia R. Šimašius.
Partija skelbia, kad įteisins civilinę partnerystę, kuria galės pasinaudoti tiek skirtingos lyties, tiek vienos lyties poros. Pasak programos pristatytojų, jiems visos šeimos lygios. Tai aliuzija į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų norus apibrėžti šeimą tik per santuoką.
„Nereikėtų valstybei kištis į tai, kas apskritai ne valstybės reikalas, o žmogaus asmeninės erdvės reikalas“, - sako Vilniaus meras.
Beje, R. Šimašius pašiepė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Gabrielių Landsbergį, kad jis kone tapo tikru liberalu pasisakęs už vienos lyties asmenų teisę į partnerystę. Šį aspektą pabrėžė ir profesorius A. Jokubaitis.
R. Šimašius taip pat kalbėjo, kad liberalai yra už liekną, kitaip tariant mažesnę, biurokratiją. „Valdžia turi būti lieknesnė ne dėl to, kad badauja, bet dėl to, kad sportuoja“, - teigia partijos lyderis.
Liberalų sąjūdis taip pat norėtų, kad asmuo galiausiai būtų savo vardo ir pavardės savininkas: tai yra, kad asmens dokumentuose būtų leidžiama asmenvardžiu rašyti visomis lotyniško pagrindo raidėmis, su w, q.
Norima panaikinti vaikų namus, įteisinti balsavimą internetu, dvigubą pilietybę.
Ekonominėje dalyje liberalai įsivėlė į populizmą ir pažadėjo, kad vidutinis atlyginimas sieks 1003 eurai (dabar 585 eurai „į rankas“).
Liberalų manymu, jie sugebės vidutinę pensiją padidinti iki 400 eurų, nustatyti 2200 eurų „Sodros“ lubas ir nutarti dėl 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio (šiuo metu PVM yra 21 proc.). Taip pat žadamas didesnis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) vaikus auginantiems žmonėms bei akcijų peržiūra degalams.
Liberalai labai aiškiai sako, kad nori lankstinti darbo santykius, sieks pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą iš užsienio, daugiau pinigų skirs moksliniams tyrimams.
„Šiandien vienoje konferencijoje Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kreipėsi į verslininkus ir pasakė: mes visi norime, kad jūs kuo daugiau mokesčių sumokėtumėte į valstybės biudžetą. Na, rodos, šventas noras. Tada visokie socialiai remtini gaus daugiau paramų. Tai aš radau progą pasakyti, kad aš, kaip liberalas, noriu kuo mažiau išlaikytinių, kad būtų kuo daugiau aktyvių žmonių, kurie patys užsiimtų vienokia ar kitokia veikla, atsirastų daugiau mokesčių mokėtojų, mokančių mokesčius į biudžetą, o ne valgančių iš biudžeto. Tai liberalų svajonė turėtų būti tokia: mažesnis biudžetas su mažiau išlaikytinių, kuriuos reikia išlaikyti iš šito biudžeto“, - aiškino E. Gentvilas, kuris beveik visą nepriklausomybės laikotarpį eina įvairias pareigas valstybinėse institucijose arba valstybės įmonėse.
Politikas aiškino, kad Darbo birža galėtų tapti nevalstybine institucija ir dėl to esą būtų tik geriau. Jis taip pat kritikavo dabartinės Vyriausybės sprendimą didinti minimalią algą iki 380 eurų. Pasak E. Gentvilo, emigracijos tai nesumažino, o kaip tik – padidino.
Šaltas dušas liberalams
Tačiau Liberalų sąjūdis patyrė šaltą dušą iš A. Jokubaičio ir R. Kuodžio. Profesorius A. Jokubaitis buvo pakviestas įvertinti ideologinę programos dalį, R. Kuodis – ekonominę.
„Aptariamoje liberalų rinkiminėje programoje nėra nei bent kiek rimtesnės filosofijos, nei antifilosofijos, tik skubotai iškeptos žodžių vaišės“, - konstatavo A. Jokubaitis.
Profesorius sako, kad Liberalų sąjūdžio programa primena šaldytuvo arba dulkių siurblio instrukciją.
„Žmonės trokšta suprasti, kas vyksta šalyje, ir kaip tai supranta partijos, tačiau perskaitęs Liberalų sąjūdžio programą negali suprasti, kodėl reikia daryti nurodytus darbus. Susidaro įspūdis, kad Sąjūdžio liberalai nesupranta, kas vyksta Lietuvoje, bet kažkodėl žino, ką reikia daryti. Jų programos vadinamoji „vertybinė“ dalis yra didelio skurdo apraiška“, - teigia A. Jokubaitis.
„Kai Karlas Marxas parašė „Komunistų partijos manifestą“, jis pakeitė Vakarų visuomenės supratimą. Kai Lietuvos liberalai parašė savo programą, jie atliko mažą intelektualinę baudžiavą“, - tęsė profesorius.
Pasak A. Jokubaičio, liberalizmo liberalų programoje tiek pat, kiek demokratijos Korėjos liaudies demokratinėje respublikoje (Šiaurės Korėjoje). Problema, pasak profesoriaus ta, kad liberalai kažkodėl mano, jog suvokimas apie liberalizmą visiems duotas iki programos skaitymo.
Profesorius išsišaipė iš termino „lyčiai neutrali partnerystė“. „Deja, tai jau ne tik socialistų, bet ir kai kurių konservatorių naudota idėja“, - teigia A. Jokubaitis, netiesiogiai primindamas G. Landsbergio teiginius apie homoseksualų partnerystę.
„Mūsų dabartinis susitikimas TSPMI yra lyčiai neutralios partnerystės pavyzdys, nes mūsų nedomina, kas parašė Liberalų sąjūdžio programą – heteroseksualūs ar homoseksualūs žmonės. Dauguma žmogaus darbų yra lyčiai neutralios partnerystės pavyzdžiai“, - sako A. Jokubaitis.
Pasak jo, homoseksualai ir net transseksualai yra nebejingi savo lyčiai ir kovoja už savo tapatumą.
A. Jokubaitis sako, kad Liberalų sąjūdžio rinkimų programa parašyta remiantis trimis principais: pirma, bet kuri rinkimų programa turi prasidėti gražiais ir abstrakčiais žodžiais apie viską, antra, šie programos žodžiai gali būti bet kokie, nes jų niekas neskaito, trečia, iš jos galima padaryti greito maisto restorano buterbrodą.
Pasak profesoriaus, liberalai yra gabūs, bet tingūs prisitaikėliai, kurie gali, bet nenori parašyti rimtos programos. Jo teigimu, jeigu perskaitę programą paklaustume, kas žmogaus gyvenime svarbiausia, programos autoriai atsakytų: darbas, pelno siekimas ir auganti gerovė. Bet tai ne tik liberalų, bet ir sovietinių marksistų bei Kinijos maoistų filosofinė prielaida.
Profesorius ypač daug juokavo apie liberalų pažadą, kad neilgai trukus bus galima maudytis Kuršių Mariose. Tai vienas iš Liberalų sąjūdžio skelbiamų 100 darbų. Skelbiama, kad maudytis jau bus galima 2023 m.
„Prisipažinsiu, kad buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko skandalas mane nustebino mažiau negu dabartinis idėjinis liberalų programos tingumas“, - reziumavo A. Jokubaitis.
R. Kuodis: užsiimate kūrybine apskaita
Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis teigia, kad, skirtingai nei mano liberalai, valdžia gali būti efektyviausias būdas pasiekti tam tikrų tikslų. Tarkime, jeigu valdžia efektyviausiai organizuoja pensinį draudimą, tai reiktų stiprinti „Sodrą“, o ne bandyti ieškoti jai alternatyvų, kurios laimėtojai iš esmės yra pensijų fondų valdytojai ir turtingesni žmonės.
R. Kuodžiui kliuvo ir liberalų gerovės išaiškinimas: „Pajamos, turtas ir taškas“. Tai pabrėžė ir A. Jokubaitis, kurio teigimu, mūsų seneliai gyveno kur kas blogiau, bet nebuvo neorūs. Tiesa, vėliau R. Šimašius paaiškino, kad šiuo atveju kalbama apie ekonominę gerovę, o ne gerovę apskritai.
Ekonomistas taip pat pastebėjo nesuderinamumą tarp skirtingų teiginių: mažesnius mokesčius ir neadekvačiai finansuojamas kai kurias sritis, policijos patrulių skaičiaus didinimą bei eilių medicinos srityje mažinimą (veikiausiai reikia daugiau medikų). Norint padidinti policininkų skaičių, prireiks papildomo finansavimo, tačiau mažinant mokesčius biudžetas bus tuštesnis.
Lyg to būtų maža, liberalai prabilo apie viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tačiau R. Kuodis pažymėjo, kad viešasis sektorius - tai daugiausia mokytojai, medikai, policininkai. Karjeros valstybės tarnautojų skaičius viešajame sektoriuje gana nedidelis.
Ekonomistas sukritikavo ir Liberalų sąjūdžio teiginius apie kai kurių mokesčių naikinimą. Pavyzdžiu pasitelktas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams, kurį liberalai baudžiasi panaikinti. R. Kuodis sako suprantantis, kad šiuo metu šio mokesčio administravimas kainuoja tiek, kiek iš jo surenkama, bet pasiūlė geriau jį sutvarkyti nei panaikinti.
„Kitas dalykas, kad jūs užsiimate kūrybine apskaita pripaišydami, iš kur augs atlyginimai", - sako R. Kuodis.
Ekonomistas lenktynes dėl siūlomos vidutinės algos vadina popso dalimi. Tam iš esmės pasiduoda visos politinės partijos, nors paprastai vidutinis darbo užmokestis ne itin susijęs su politiniais sprendimais.
R. Kuodis, be kita ko, nusistebėjo, kad liberalai itin dažnai kalba apie privačia iniciatyvą, bet kažkodėl pamini valdžios pagalbą verslui per mokesčių lengvatas ar didesnį tyrimų finansavimą. „Klausimas, kodėl jūs to nepaliekate privačiai rinkai?" - klausia ekonomistas.
Jis nesuprato ir to, kodėl propaguojamas privatus sveikatos draudimas: „Kuo blogas privatus sveikatos draudimas? Čia tik žmonės, kurie žino draudimo ekonomiką, gali pasakyti, kiek neefektyvus, brangus ir švaistūniškas yra privatus sveikatos draudimas. Jei nežinote, paklauskite Baracko Obamos".
