Oro tarša padidėjo Vilniuje ir Kaune
Kovo 14 d. vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, prie intensyvaus eismo gatvių veikiančiose Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Petrašiūnų OKT stotyse vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimui daugiausia įtakos galėjo turėti transporto ir pakeltoji tarša bei iš energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių išmetami teršalai.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo 15-16 d. vietomis numatomi trumpi krituliai, pūs vidutinio stiprumo, gūsingas vakarų krypčių vėjas. Vyraus palankios sąlygos teršalams sklaidytis, tikėtina, kad jų koncentracijos aplinkos ore turėtų sumažėti.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė DELFI aiškina, kad oro kokybė vertinama atsižvelgiant į kelių pastarųjų dienų kietųjų dalelių koncentracijos svyravimus aplinkoje. Nustatyta, kad ir antradienį, ir trečiadienį kietųjų dalelių koncentracija ore viršija normas. Tiesa, daugiausiai taršos fiksuojama Vilniaus Žirmūnų mikrorajone.
Z. Šilienė vardija veiksnius, kurie turi įtakos oro taršos padidėjimui.
„Nustatyta, kad kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimui daugiausiai įtakos gali turėti transporto keliama tarša ir pakeltoji tarša. Be to, miestuose vis dar jaučiama šildymo įtaka, nes šildymas dar nenutrauktas ir todėl yra nepalankios teršalų išsiskaidymo sąlygos. Kelios gražios, sausos ir ne vėjuotos dienos nesudarė sąlygų įprastai išsiskiriantiems teršalams išsisklaidyti. Kitaip tariant, teršalai susikaupė. Padidėjimas pastebimas Vilniuje ir Kaune“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Galimi sveikatos sutrikimai
Specialistė įspėja, kad dėl padidėjusios oro taršos, gyventojai gali jausti gerklės ar akių perštėjimą, kosėti.
Kietosios dalelės - ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų - rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia transporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, energijos gamyba, kūrenimas kietuoju kuru, pramoniniai procesai, teršalų išsisklaidymui nepalankios meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).
Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.
