aA
1-464 serijos stambiaplokštis namas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lietuvos gyventojai kiekvieną žiemą gauna į neviltį varančias sąskaitas už šildymą, tačiau retas kuris susimąsto apie vis dar merdinčią renovaciją. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl stringa pastatų modernizacijos procesas – dalis gyventojų nebeturi ekonominės motyvacijos ir mano, kad renovacija paprasčiausiai neatsiperka, nes už būsto atnaujinimą sumokama brangiai, o norimas rezultatas – nepasiekiamas.

Su tokiu požiūriu ir žmonių pasyvumu nesutinka Vilniaus Žirmūnų rajono Minties gatvės 6-ojo daugiabučio namo gyventojų bendrijos pirmininkas Silvestras Berkelis. Jis teigia, kad jų namo pavyzdys akivaizdžiai rodo, jog nuo žmonių noro ir iniciatyvumo dažnai priklauso galutinis rezultatas.

„Esu įsitikinęs, kad pirmiausia pats žmogus turi būti iniciatyvus ir imtis atsakomybės. Suprantama ir yra labai žmogiška, jog gyventojai dažnai priešinasi tam, kas bus ateityje. Juk jiems svarbiausia yra šiandiena ir, kad dabar nereiktų mokėti. Tačiau reikia suprasti, kad rytoj bus tik blogiau. Deja, pastatai kaip ir žmonės neina jaunyn, todėl bendrijos pirmininko pareiga yra sutelkti bendruomenę ir paaiškinti, kad kaip ir savo sveikata, taip ir nuosavu būstu privalome rūpintis nuolat. Manau, kad seniai laikas suvokti, jog senuose bei aptriušusiuose pastatuose gyventi ne tik finansiškai neapsimoka, bet dar ir gėda“, – pabrėžia S. Berkelis ir priduria, jog renovacijoje be galo svarbus, tiek ekonominis, tiek estetinis efektas.

Kaip žinia, norint pradėti renovacijos darbus, reikia, kad tam pritartų daugiau nei pusė namo gyventojų,. Tuo tarpu sostinės Minties gatvės 6-ojo namo atveju net apie 90 proc. gyventojų pasisakė už renovaciją. Pasak bendrijos pirmininko, mintis renovuoti būstą gyventojams kilo dar tada, kai valstybė nežadėjo jokios paramos bei pagalbos. Tačiau sulaukus paramos – abejonių nebeliko.

Pasinaudoję renovacijai teikiama paramą, likusią dalį sąskaitų už renovacijos darbus gyventojai nutarė padengti iš santaupų ir neimti paskolų iš bankų. Pasak bendrijos pirmininko, minėtame name yra trijų, dviejų ir vieno kambario butai. Trijų kambarių buto (apie 60 kvadratinių metrų) savininkams renovacijos darbai atsiėjo apie 9 000 litų, dviejų kambarių (apie 45 kvadratinių metrų) – 7 000 litų ir vieno kambario (apie 30 kvadratinių metrų) buto savininkams – maždaug 5 000 litų. Iš viso gyventojams renovacijos darbai kainavo apie 300 000 litų.

„Paskaičiavus energijos išlaidas per vieną šildymo sezoną, mes sutaupome apie 30 000 litų. Tad po 10 metų renovacijos atsiperkamumas garantuotas. Esu baigęs ekonomikos mokslus, tad žinau, jei panašūs objektai atsiperka per 5 – 10 metų laikotarpį, vadinasi, rezultatas yra teigiamas“, – sako S. Berkelis. Bendrijos pirmininkas tvirtina, kad šalčiausią žiemą namo gyventojai už būsto šildymą mokėjo iki 3 Lt. už kvadratinį metrą. Vadinasi, didžiausių trijų kambarių butų savininkų sąskaitos už šildymą tesiekė apie 180 litų per mėnesį, o tai – pakankamai menka suma, turint omenyje, kad Vilniuje kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos siekė iki 1 000 Lt.

Bendrijos pirmininkas S. Berkelis pabrėžia, jog norint pasiekti tokių gerų rezultatų, pastatą būtina modernizuoti kompleksiškai – nuo langų ir durų pakeitimo, balkonų įstiklinimo iki fasado apšiltinimo. Ne ką mažiau svarbu tinkamai pasirinkti statybines medžiagas, kuriomis apšiltinamas būstas. „Atliekant modernizacijos darbu, išsamiai konsultavausi su projektuotojais bei statybų ekspertais ir jie rekomendavo pastatą apšiltinti polistireniniu putpasčiu. Skirtingai nei mineralinė vata, kuri lengvai sugeria drėgmę, susmenga ir praranda dalį termoizoliacinių savybių, polistireninis putplastis yra atsparus drėgmei, į jį nepatenka teršalai – todėl ši statybinė medžiaga puikiai išsaugo šilumą“, – pastebi S. Berkelis.

Parinkus kvalifikuotą techninį darbų prižiūrėtoją ir tinkamai atlikus renovacijos darbus, Vilniaus Žirmūnų rajono Minties gatvės 6-ojo daugiabučio namo gyventojų bendrijai pavyko sutaupyti dalį lėšų, kurios buvo panaudotos pastato infrastruktūrai gerinti – šaligatviai ir greta namo esantys takai iškloti naujomis plytelėmis, naujai išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, o taip pat atnaujinti elektros ir vamzdynų ūkiai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nauji greičio matuokliai Vilniuje: „trikojai“ fiksuos ne visus, o apie jų buvimo vietą bus pranešta (126)

Dar rudenį įsigytus mobilius greičio matuoklius policija jau pradėjo naudoti gatvėse. Anot...

Druskininkų merui – dovana iš Aukščiausiojo Teismo (10)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstybės žemėje, prie Druskininkų...

Įvertino Skvernelio pareiškimus Nausėdai – eina į karą, kurį beviltiškai pralaimės papildyta (386)

Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra...

Panevėžio merui vėl pareikšti įtarimai (60)

Panevėžio miesto savivaldybėje Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) pirmadienio rytą pradėjo...

Dėl statybvietėje įvykusio nelaimingo atsitikimo teisia daugiabučius stačiusios bendrovės vadovą (26)

Dėl netoli Valstybės saugumo departamento (VSD) statomų naujų gyvenamųjų namų kvartale...

Libijos generolas – vis sunkiau valdomas (3)

Regis, niekam nepavyksta atvesti į protą Khalifos Haftaro . Jei ir buvo tikėtasi, kad didžiųjų...

Žiemą dygstantys grybai, žydinčios žibutės ir bėganti sula: mokslininkas mano, kad mums siunčiama žinia (2)

Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų ir TV reportažų,...

Linas Kojala. Nenori radikalizmo? Persvarstyk, kaip funkcionuoja ekonomika (17)

Užbėgti už akių radikalių kairiųjų politinių jėgų stiprėjimui.

Per pasirodymą muzikos festivalyje scenoje mirė dainininkas Davidas Olney: gyvybė užgeso vidury dainos

Mirė žinomas folkmuzikos atlikėjas ir dainų autorius Davidas Olney. Jam buvo 71-eri. D. Olney...

Vežėjai teigia bėgantys iš Lietuvos: skaičiuoja, kad Lietuva praras 24 mln. eurų (273)

„Vinis į karstą buvo spalio mėnesio Vyriausybės nutarimas ir padidinimas koeficiento“, –...