aA
Sporto pamoka – tai ne tik laikas treniruoti kūną. Užsispyrimas, ryžtas, motyvacija – tai tik keletas su fiziniais pratimais nesusijusių dalykų, kurie gali būti išlavinti kūno kultūros pamokoje ir patiesti pagrindą sėkmingai ateičiai. Būtent apie tai, kas slypi už sporto psichologijos kalbėjo „Geriausios ever pamokų dienos“ sporto pamokos mokytojai.


Kovo 20 d. Kauno „Žalgirio“ arena sutraukė daugybę mokinių, kurie turėjo galimybę sudalyvauti pačioje geriausioje visų laikų pamokų dienoje. Prasidėjus sporto pamokai renginio dalyviai buvo pakviesti ją pradėti ne mankšta, o žinomų Lietuvos atstovų mintimis apie sėkmę sporte.



Taisyklė iš Rytų kovos menų trenerio



Lenktynininkas Benediktas Vanagas įsitikinęs, kad gyvenime norint kažko pasiekti yra svarbiausi trys dalykai: profesionalumas, sėkmė ir motyvacija.

„Automobilių sporte esu apie 20 metų, tačiau prieš tai sportavau orientacinį sportą ir Rytų kovos menus. Kai mokiausi Rytų kovos, treneris prasitarė apie 10 tūkst. valandų taisyklę“, – pasakojo lenktynininkas.



Pagal šią taisyklę, jei į tam tikrą sritį gilinsiesi 10 tūkst. valandų, tai aplinkiniai pradės tave matyti kaip profesionalą.



„Jei kas dieną skirtumėte po 10 val. vienai sričiai, tai per trejus metus jau taptumėte profesionalu. Tačiau kasdien tiek laiko gilintis į vieną sritį yra neįmanoma, todėl galite tam skirti, pavyzdžiui, 1–2 val., tačiau tada jums prireiks 15 metų, – kalbėjo B. Vanagas. – Pats pradėjau sportuoti, kai man buvo 18 ar 19 metų. Ir tas laikas prabėgo. Taigi, jei pradėsite tam tikra sritimi domėtis dabar, būsite profesionalais“.



Profesionalus lenktynininkas taip pat ragino į renginį susirinkusį jaunimą per daug nepasikliauti sėkme.



„Stanfordo universiteto mokslininkai tyrė, koks yra pagrindinis sėkmės ingredientas. Pasirodė, kad didžiausią dalį (33 proc.) sudaro užsispyrimas. Jei esate užsispyrę ir bandote ne vieną kartą, kažkada vis vien pasieki, ko nori, o žmonės galvoja, kad tai tiesiog buvo sėkmė“, – pabrėžė B. Vanagas.



Kitokį požiūri sportininkas turi ir apie motyvaciją. Pasak jo, šį žodį būtų galima pakeisti kitu – tikėjimas.



„Kiek tu tiki, tiek esi ir motyvuotas. Jei norėtum būti Lietuvos prezidentu, bet galvoji, kad tai ne tau, tai esi teisus – ne tau. Tačiau jei žinai, kad kažką pasieksi, tiki ir keliauji savo keliu, atsiranda ir užsispyrimas“, – teigė vienas iš sporto pamokos lektorių.


Kas svarbu komandoje?


Sporto užkulisių paslaptimis „Geriausios ever pamokų dienos“ metu dalijosi ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis.



„Manau, kad tai, jog iš skirtingų žmonių turi sudėti vieną paveikslą, yra viena iš gražiausių trenerio darbo pusių. Kas yra komanda mano darbe aišku – krepšinio komanda. Tačiau ir jūs galite turėti komandas – draugų grupė, daranti bendrą projektą. Ką svarbu suprasti, kad asmeninės pergalės negali būti svarbiau už bendrą komandos tikslą“, – kalbėjo jis.



Taip pat reikėtų suprasti, kad kiekvienas komandos narys turi savo skirtingus vaidmenis, darbus ir ne visi gaus vienodai dėmesio. Pavyzdžiui, rungtynių metu visi mato krepšininkus, trenerį, tačiau ruošiantis rungtynėms kartais komandos gydytojo darbas gali būti net svarbesnis.


Dainius Adomaitis
Dainius Adomaitis
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Ką reikėtų daryti dirbant komandoje? Dėti ant bendro stalo kuo daugiau. Kai ten bus pridėta daug, bus daugiau ką ir nuo jo paimti“, – ragino renginio dalyvis.

 Vis dėlto ne viskas sporto virtuvėje gražu. Pasak D. Adomaičio, motyvacija sporte labai svarbi, bet nereikia pamiršti kelių svarbių dalykų. Pirma, reikia skirti dėmesio savimotyvacijai. Gyvenime ne visada bus taip, kad bus kas jus motyvuos.



„Antras dalykas, kurį pastebiu, pralaimėjus iš ko nors komandoje išgirstu, kad pritrūkome motyvacijos. Bet gal jei taip sakai, esi ne toje vietoje, kur tau reikia“, – svarstė krepšinio komandos treneris.

 Dar viena būtina sudedamoji dalis pasiekti norimo tikslo, pasak D. Adomaičio, – analizė: „Mes nemažai analizuojame. Jūs taip pat turite sugebėti analizuoti savo veiksmus, sėkmes ir nesėkmes ir turite pasidaryti išvadas, kad nesėkmės nepasikartotų“.



Esporto paslaptys



Prie neįprastos sporto pamokos prisijungė ir profesionalus kompiuterių žaidėjas Džiugas „s8ris“ Martinkėnas bei Kauno „Žalgirio“ esporto verslo vystytoja Laura Baltkojytė, kurie pasakojo apie elektroninio sporto rinką.



D. Martinkėnas žaisti „Hearthstone“ pradėjo, kai tik buvo sukurtas žaidimas. Po penkerių metų jis gali save pavadinti profesionaliu kompiuterinių žaidimų žaidėju ir yra pakeliui į tarptautinį turnyrą Las Vegase.

„Jei kažkuriame dalyke esate geri, turite motyvacijos, negalvokite, kad negalite kažko pasiekti. Tai gali būti šokis, mokslas, sportas ar kompiuteriniai žaidimai“, – jaunimą bandė įkvėpti pamokos lektorius.

 Kalbėdamas apie esportą D. Martinkėnas teigė, kad nors daugeliui gali atrodyti, kad tai tiesiog sėdėjimas prie kompiuterio, iš tiesų fizinė sveikata taip pat labai svarbi.



„Žinoma, kartu tam, kad įgūdžiai nepranyktų, reikia nuolat treniruotis, sekti, kas vyksta pasaulio lygiu. Į tai įeina ir statistikos analizė, galima treniruotis atskirai ar komandomis“, – kalbėjo kompiuterinių žaidimų profesionalas.


Džiugas Martinkėnas
Džiugas Martinkėnas
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Hearthstone“ entuziastas taip pat pripažino, kad geram kompiuterinių žaidimų žaidėjui reikia ir būti tvirtam emociškai ir fiziškai.



„Nors nesame tradiciniai sportininkai ir dirbame su rankomis ir kompiuterine pele bei viskas vyksta galvoje, tai nereiškia, kad galime apsileisti. Taip pat miego trūkumas daro įtaką būklei. Man asmeniškai miegas yra svarbiausias“, – prisipažino jaunuolis.



Kauno „Žalgirio“ esporto verslo vystytoja L. Baltkojytė pripažino, kad būti profesionalu žaidžiant kompiuterinius žaidimus reikia daug darbo ir ištvermės. Kad taptum esportininku reikia suprasti žaidimą: nuo to kaip jis buvo sukurtas iki jo mechanikos ir technikų.


„Taip pat žaidžiant skirtingus žaidimus reikia skirtingų įgūdžių. Pavyzdžiui, vienus žaidžiant reikia susidirbti kaip komandai, žinoti strategijas derinius, kiti žaidimai gali reikalauti daugiau protinių sugebėjimų, logikos“, – pasakojo lektorė.



Esporte nemažai dėmesio skiriama ir psichologijai: „Kai ruošiamės turnyrams, reikia susidoroti ir su stresu. Žaidžiant finale jaučiamas didžiulis stresas, nes žinai, kad tave visi stebi. Tam mes net turime psichologą“.

Sunkiausias dalykas, ką gali patirti esportininkas, – užsiblokuoti ir negalėti priimti sprendimo, todėl finalams yra ruošiamasi su profesionaliais psichologais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (162)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (233)

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos...

Tapinas: Šimonytei vienu metu gali tekti gesinti gaisrus 5-6 ministerijose (140)

Darbą pradėjo naujasis Seimas, paaiškėjo kandidatų į ministrus pavardės. Tačiau...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (71)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (85)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Vienas kitą keičiantys ciklonai atneš nemalonius orų pokyčius (1)

Šiandien pirmoje dienos pusėje Lietuva trumpam pateks į aukštesnio slėgio lauko pakraštį, o...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (489)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (62)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Prieš išvyką į Kauną – Gudaičio tempiamo „Zenit“ pergalė prieš baskus su karštu Giedraičiu (9)

Pirmadienio vakarą Baskijoje sužaistos atidėtos Eurolygos trečiojo turo rungtynės, kuriose...

|Maža didelių žinių kaina