Viešai prieinama ir naudojama informacija
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas pabrėžia, kad atviri duomenys yra viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo politikos dalis. Tai reiškia kad ši informacija yra vieša, ja gali naudotis tiek verslo sektorius, tiek privatūs asmenys. Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovo, atvirus duomenis galima naudoti tiek komerciniais, tiek asmeniniais tikslais ir jų disponavimas reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.
„Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas yra viešajame sektoriuje sukauptos informacijos perdavimas naudoti privatiems asmenims jų komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Esminė viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostata yra ta, kad visa informacija, kurios prieinamumo neriboja įstatymai, asmens duomenys, valstybės ir tarnybos paslaptys, autorių teisių apsauga ir panašiai, turi būti laisvai prieinama privatiems asmenis naudoti“, – aiškina K. Andrijauskas.
Vadinasi, visi norintys gali naudotis institucijų teikiama vieša informacija. Ji gali būti naudinga tiek versle, tiek mokantis, pavyzdžiui, rašant baigiamuosius ar kitus rašto darbus.
Viešinama nuo ekonomikos iki kultūros informacijos
Atviri duomenys gali būti įvairaus tipo duomenų apsaugos įstatymų neginama informacija. Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotojas pasakoja, kad viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos, atlikdamos viešąjį administravimą, renka, kaupia, apdoroja, naudoja ir teikia informaciją apie ekonomiką, geografiją, hidrometereologiją, aplinkosaugą, turizmą, verslą, kultūrą, švietimą ar socialinius reikalus.
„Neabejotinai viešasis sektorius yra didžiausiais duomenų gamintojas. Visa ši informacija tvarkoma daugiau kaip 300 valstybės informacinių sistemų ir registrų bei yra naudojama viešajam administravimui vykdyti. Visa informacija, prieigos, kurių neriboja Lietuvos Respublikos įstatymai, turi būti teikiama asmenų naudojimui savo tikslais“, – pabrėžia K. Andrijauskas.
Tiesa, viešai prieinami duomenys turi būti elektroninio formato, todėl Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos įdiegė informacinę sistemą – Informacijos rinkmenų sąrašą (IRS), kurioje tvarkomi ir teikiami informacijos rinkmenų metaduomenys (duomenys, aprašantys duomenų rinkinius). Šiuo metu IRS svetainėje opendata.gov.lt galima rasti metaduomenis ir internetines nuorodas į 669 publikuojamų informacijos rinkmenų, iš kurių 195 publikuojami atvirais formatais, t.y. csv, xml, exel ir kt.
Kas dalinasi atvirais duomenimis?
Vienas svarbiausių dalykų, ką turi žinoti gyventojai, kas turi teikti viešąją informaciją.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms, viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės pinigų fondų. Taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias, administracines paslaugas, vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus. Tačiau atvirus duomenis turi galimybę teikti institucijos, tvarkančios informacines sistemas ar registrus, t.y., turinčios skaitmenizuotą informaciją ir technines galimybes parengti atitinkamus reikalavimus tenkinančius duomenų rinkinius.
Tačiau svarbu nesumaišyti atvirų duomenų ir viešai prieinamos informacijos sąvokų. Anot Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotojo, yra vienas esminis skirtumas.
„Atviri duomenys turi būti teikiami atviru elektroniniu formatu ir pritaikyti nuskaityti kompiuteriu. Kitaip tariant, atviri duomenys turi būti pateikiami tokiu elektroniniu formatu, kad duomenis gavėjas galėtų nuskaityti ir gautus duomenis apdoroti savo pasirinktomis informacinėmis technologijomis, o pats formatas turi būti atviras, jo techninis aprašymas turi būti viešai prieinamas ir juo turi būti galima nemokamai naudotis, siekiant išvengti technologinių ribojimų sukurti programinę įrangą duomenų nuskaitymui“, – aiškina K. Andrijauskas.
Kam atviri duomenys naudingi?
Atvirais duomenimis gali naudotis tiek verslo atstovai, tiek privatūs asmenys, tačiau kuo jie yra naudingi? Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotojas K. Andrijauskas tvirtina, kad vieša informacija, visų pirma, yra be galo naudinga smulkiam verslui.
„Verslui, visų pirma, smulkiam ir vidutiniam, sukuriamos puikios galimybės plėtoti e. verslą, kurti naujus produktus bei modernias paslaugas, o tam kurti naujas darbo vietas. Atviri duomenys suteikia galimybę kurti produktus ir paslaugas, paremtas duomenų apdorojimu, kurias galima kurti ir teikti be didelių investicijų, gamtinių ar kitokių materialių išteklių, o remiantis intelektualiais resursais. Visos „žaliavos“ tokiai produkcijai yra virtualioje erdvėje ne tik šalies, bet ir tarptautinėje erdvėje“, – sako K. Andrijauskas.
Štai, anot K. Andrijausko, visuomenei atviri duomenys sudaro galimybę disponuoti įvairiapusišku skaitmeniniu turiniu, IRT priemonėmis tenkinti savo asmeninius ir visuomeninius interesus. Atviri duomenys gerina visuomenės ekonominę ir socialinė aplinką, didina visuomenės konkurencingumą, gerina visuomenės gyvenimo kokybę.
Teigiama, kad atvirų duomenų nauda fiksuojama ir viešajame sektoriuje.
„Viešajam sektoriui nauda politinė ir ekonominė. Viešojo sektoriaus disponuojamų duomenų atvėrimas yra „atviros valdžios“ kontekstas. Duomenų atvėrimas skatina valdžios veiklos atvirumą, skaidrumą, atskaitomybę prieš visuomenę, mažina biurokratijos apraiškas ir didina visuomenės pasitikėjimą, mažina korupcijos pasireiškimo galimybę“, – tvirtina K. Andrijauskas.
Išbandė praktikoje
Atvirus duomenis praktiškai pritaikė portalo kurgyvenu.lt įkūrėjai. Projekto vadovas Šarūnas Legeckas pasakoja, kad jis ir dar keli bičiuliai tiesiog ieškojo būsto ir domėjosi, kuris sostinės rajonas yra saugesnis, kur mažesni mokesčiai už šildymą. Tačiau tokios informacijos gavimas truko nemažai laiko ir pastangų, todėl nuspręsta padėti kitiems gyventojams, besižvalgantiems buto ar namo ir patalpinti jų rastus duomenis internete. Taip kilo kurgyvenu.lt mintis.
Anot Š. Legecko, visus duomenis portalo komanda rinko iš ministerijų, institucijų tinklalapių. Nemažai informacijos teko prašyti asmeniškai, tačiau taip pat dažnai tekdavo susidurti su sunkumais – ne visos norėtos informacijos gavimą reglamentuoja įstatymai.
Portalo komanda yra suradusi ir patalpinusi kelių miestų kiekvieno rajono nusikalstamumo statistiką, šildymo kainas, būsto kainas ir panašią informaciją.
