aA
Daugiabučių renovacijos procesui Lietuvoje įsibėgėjant atsiranda vis daugiau žmonių, besidominčių šia sritimi. Kartais nuskamba ir garsi kritika dėl būdų, kuriais Lietuvoje renovuojami daugiabučiai. Apie tai, ar tikrai yra lengvesnių ir efektyvesnių kelių atnaujinti daugiabučius namus nei tie, kurie šiuo metu naudojami Lietuvoje, kalbamės su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoju dr. Dariumi Pupeikiu.
Fasado apšiltinimas yra svardi daugiabučio renovacijos dalis
© DELFI / Tomas Vinickas

- Kai kas mano, kad fasado apšiltinimas – viena brangiausių ir neefektyviausių šilumos energijos taupymo priemonių. Ar iš tikrųjų ją įmanoma pakeisti kokia nors kita priemone?

- Namo fasado apšiltinimas yra viena pagrindinių šilumos taupymo priemonių. Netaikant jos renovuoti kitas pastato dalis nėra didesnės prasmės. Fasado šiltinimas duoda daugiausiai naudos, nes seni daugiabučiai daugiausiai šilumos praleidžia būtent per sienas.

Kalbant moksliškiau, senų pastatų išorinių sienų šiluminė varža arba pasipriešinimas šilumos pralaidumui yra apie 1m2K/W. Pagal dabartinius norminius reikalavimus statybai, kurie galioja nuo 2005 m., minimali norminė sienų šiluminė varža turi siekti 5m2K/W.Taigi jau dabar statant namus reikalavimai – penkis kartus griežtesni. Be to, nuo 2016 m. šalyje galės būti statomi tik A klasės namai, o tai reiškia, kad šilumos pralaidumas turės būti dar mažesnis.

Taigi „sienų klausimas“ yra neišvengiamas ir daugiabučių renovacija, apimanti ir fasado apšiltinimą, negali būti pakeista jokiomis kitomis priemonėmis. Aišku, labai svarbūs ir langai. Skaičiuojama, kad apie 80 proc. šilumos nuostolių senos statybos daugiabučiuose patiriama būtent dėl sienų, stogo, langų laidumo.


- Pasigirsta siūlymų, jog fasado šiltinimą galėtų pakeisti termoizoliaciniai fasadų dažai. Ar jie tikrai galėtų atstoti tradicines šiltinimo priemones?

- Kiekviena medžiaga turi savo paskirtį ir termoizoliaciniai fasadų dažai tikrai negalėtų būti pilnavertė priemonė šiltinant fasadą – dažų sluoksnis tiesiog per plonas, jis negali pakeisti tradicinių šiltinimo priemonių. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokių dažų reklama, kurioje nurodomas mano, kaip mokslininko nuomone, tiesiog stebuklingas šilumos laidumo koeficientas, tikrai yra tik reklama.

Tiesa, šie dažai vis dėlto gali pagelbėti renovacijoje – jie didina sandarumą ir gali praversti mažinant šilumos nuostolius per šalčio tiltelius. Pavyzdžiui, juos galima naudoti aplink langus.

- Nuo pat renovacijos pradžios bijoma, kad tarybinių daugiabučių projektuose nebuvo numatyta galimybė apšiltinti būstą, todėl pradėjus juos renovuoti pasekmės gali būti neprognozuojamos. Kokie pavojai realūs renovuojant senos statybos daugiabučius?

Pirmiausia remontas ir rekonstrukcija visada yra sudėtingesnė ir tam tikra prasme – pavojingesnė nei naujos statybos, nes reikia taikytis prie jau esamos situacijos. Dėl šios priežasties renovacija iš esmės yra brangesnė nei nauja statyba.

Kalbant konkrečiai apie senų daugiabučių renovaciją, situacija yra tokia pati. O techniškai juos tikrai įmanoma apšiltinti. Nuogąstavimai dėl pelėsių, kurie neva pradeda veistis, nes namas nebegali „kvėpuoti“ pro sienas, nėra pagrįsti. Ši problema susijusi su vėdinimo sistema. Be abejonės, namą renovavus, jis tampa sandaresnis – užuolaidos nuo skersvėjų kaip senuose pastatuose jau nebesikilnoja. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti vėdinimui, kokybiškų langų įsigijimui – tiek renovuojant būstą, tiek gyvenant jau renovuotame name.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo 8 sprogimai: nustatė paskutinės atakos kaltininką žuvo mažiausiai 150 žmonių (554)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Užkalnio pusryčiai: virš šimto dolerių – tiek, kiek jūs pravalgote per mėnesį (267)

Nepykit dėl antraštės: čia iš jūsų pačių komentarų. Kai tik parašau apie restoranus, kas...

Europos mokslininkai nusitaikė į Merkurijų: tai padės ieškoti gyvybės už Žemės ribų (18)

Nors Merkurijus yra palyginti arti Žemės, tačiau tai – radikaliai kitokia planeta. „Norime...

„MoQ“ akcijomis susigundęs vilnietis kurį laiką negalėjo naudotis savo pinigais (79)

Mobiliųjų mokėjimų platformoje „ MoQ “ taikomi trys paskyrų lygiai su skirtingais apyvartų...

Siaubingos Velykos Panevėžyje: moteris nužudyta, jos draugas irgi rastas negyvas (28)

Sekmadienį, švenčiant Velykas , Panevėžio policija gavo pranešimą apie tragediją Smėlynės...

Žiniasklaidos monitoringas: dominuoja trys kandidatai, o ketvirtas skuba į traukinį (31)

Daugiau nei 900 Lietuvos žiniasklaidos priemonių analizė rodo, kad visuomenės informavimo...

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Loreta Stonkienė apie savo meilės istoriją ir ateities planus (11)

Politikas, verslininkas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Visvaldas Matijošaitis neseniai...

Lemtinga diena: Ukrainoje renkamas prezidentas rinkėjas apie Zelenskį: jį suės gyvą (692)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

Po skalpeliu gulasi ne tik dėl grožio: kokias sveikatos problemas gali išspręsti plastinė chirurgija?

Įvairiais laikotarpiais tobulas kūnas buvo suprantamas skirtingai. Senovėje kūno idealu laikyta...

Netikėta Vlado Lašo idėja Kaunui: jei loterijoje laimi tu, laimi ir tavo kaimynai (38)

Bene kiekvienas nors kartą gyvenime yra pagalvojęs, ką nuveiktų su milijonu eurų, jei jį...