aA
2013-2014 m. Lietuvoje vadinami renovacijos lūžio tašku. Visoje šalyje šiuo metu renovuojama beveik 600 daugiabučių namų. Visa tai – neabejotinai įspūdingi skaičiai, ypač turint galvoje, kad 2005-2012 m. Lietuvoje pavyko modernizuoti 479 daugiabučius. Ekspertai tokį renovacijos proveržį vertina nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi žmonių sąmoningumu, kiti teigia, kad daroma klaidų ir siūlo namus renovuoti skubantiems gyventojams nepamesti galvų.
Renovuojant namus dažnai pamirštama pagalvoti apie vėdinimo sistemos įrengimą
Renovuojant namus dažnai pamirštama pagalvoti apie vėdinimo sistemos įrengimą
© Shutterstock nuotr.

Mąstymo lūžis

Architekto-urbanisto, VšĮ „Strategijos miestui“ direktoriaus Vytauto Buinevičiaus nuomone, renovacija juda teigiama linkme ne vien dėl politinių ar finansinių, bet ir dėl socialinių, demografinių priežasčių.

„Į senuosius daugiabučius atsikrausto jaunos šeimos, šių namų bendruomenės stiprėja. Atsiranda daugiau aktyvių žmonių, kurie nebijo imtis iniciatyvos be papildomo atlygio. Tuo pačiu vyksta mąstymo lūžis – pereinama iš sovietinio abejingumo ir pasyvumo į demokratišką laisvos iniciatyvos kultūrą. Žmonės pradeda suprasti, kad tai yra jų nuosavybė, už kurios tvarkymą atsakinga ne valdžia, o jie patys“, – sako architektas.

V. Buinevičius pastebi, kad lietuviai pagaliau suprato, jog renovacija – būtina. Tačiau norint, kad ji duotų ir puikių ilgalaikių rezultatų, būtinas naujas šūkis – inovacija.

„Reikia nuolat kelti kokybės kartelę, ieškoti įvairių architektūros sprendimų keičiant patalpų planavimą, rekonstruojant fasado elementus, tvarkant laiptines, jų prieigas, bendrą gyvenamąją aplinką“, – teigė V. Buinevičius.

Visapusiškas požiūris atsiperka

V. Buinevičiaus siūlymui į renovaciją žiūrėti plačiau pritaria ir dr. Jūratė Karbauskaitė iš Kauno technologijos universiteto.

„Siekiantys ilgalaikio rezultato turėtų suprasti, kad tikrai nepakanka apšiltinti sienų, pakeisti stogo ir sutvarkyti balkonų – turi būti renovuojama visa šildymo sistema, vėdinimo sistema, vamzdynus daugelyje senų daugiabučių taip pat reikėtų keisti“, – pasistengti dėl turimo turto siūlė ekspertė.

„Hanner“ ekspertas Ramūnas Banys taip pat pastebi, kad taupymo sumetimais vengdami kompleksinės renovacijos gyventojai neretai paaukoja kokybę.

„Namas turi būti renovuojamas ne minimaliai, bet iš esmės, žvelgiant bent 20 metų į priekį, nebijant naujų technologijų. Ypač vėdinimo sistemos dėl savo brangumo dažnai užmirštamos. Tai yra viena didžiausių renovacijos Lietuvoje bėdų“, – patirtimi dalijosi R. Banys, pridėjęs, kad lietuviai apie vėdinimo sistemos įrengimą dažnai pamiršta.

Tuo tarpu kalbėti apie renovacijos proveržį, J. Karbauskaitės nuomone, – dar per anksti.

„Turint galvoje, kiek daug Lietuvoje dar liko nusidėvėjusių daugiabučių, galime kalbėti tik apie gerą renovacijos startą. Šį progresą reikia nuolat stebėti, kad per daug skubant ir taupant nenukentėtų darbų kokybė, o renovuoti namai būtų patrauklūs ir po dešimtmečio“, – teigė ji.

Gražus namas – tik gražioje aplinkoje

Pasak V. Buinevičiaus, nuo pačių daugiabučių yra neatsiejama senųjų rajonų viešoji erdvė ir infrastruktūra. Skirdami visą dėmesį pastatų modernizavimui, visa tai dažnai pamirštame. Todėl siekiant naujos renovacijos kokybės, būtina rengti pilotinius kvartalinės renovacijos projektus, atnaujinant ne tik namą, bet ir gyvenamąją aplinką.

Nerenovuotų daugiabučių gyventojai neretai susiduria su diskomfortą keliančiais veiksniais, pavyzdžiui, šalčiu, dulkėmis, pelėsiu, įvairiais kvapais, tabako dūmais, triukšmu, priverstiniais ir emociškai įtraukiančiais kaimynų konfliktais.
I. Kraujutienė

„Reikėtų sutvarkyti namo prieigas, mašinų stovėjimo aikšteles, laiptines, liftus – nuo šių dalykų priklauso, kokia nuotaika kasdien grįšite namo, kaip priimsite svečius ar potencialius būsto pirkėjus. Komfortą ir gerą savijautą pačiame bute kuria erdvus patalpų išdėstymas, langų dydis, privačios lauko erdvės – balkonai, lodžijos, terasos. Visa tai įmanoma įgyvendinti renovuojant seną nepatrauklų daugiabutį“, – teigia architektas.

Jis pastebi, kad senos statybos daugiabučiai dažnai stovi šalia vietinio paslaugų centro, turi gerą susisiekimą viešuoju transportu, erdvesnius kiemus su brandžiais želdynais, sporto aikštynus. Taigi, kokybiškai renovuotas būstas su gerai sutvarkyta aplinka gali tapti patrauklia nekilnojamojo turto alternatyva.

Psichologinio komforto poreikis

Tai, kad renovavus daugiabutį gali pasikeisti gyvenimo kokybė, pritaria ir sveikatos psichologė Inesa Kraujutienė. Ji siūlo įvertinti biologinių, socialinių ir psichologinių faktorių visumą.

„Nerenovuotų daugiabučių gyventojai neretai susiduria su diskomfortą keliančiais veiksniais, pavyzdžiui, šalčiu, dulkėmis, pelėsiu, įvairiais kvapais, tabako dūmais, triukšmu, priverstiniais ir emociškai įtraukiančiais kaimynų konfliktais. Tai gali sąlygoti tarpusavio santykių problemų atsiradimą, nepasitenkinimą, bendrą nuovargį ir net skatinti neigiamą savo subjektyvios sveikatos vertinimą“, – pasakojo sveikatos psichologė I. Kraujutienė.

Jos teigimu, tokia bohemiška aplinka gali neigiamai atsiliepti bet kokio amžiaus žmonių sveikatai. Tiesa, senyvo amžiaus žmonėms ši aplinka asocijuojasi su įprastu saugumu, komfortu. Tuo tarpu vaikai yra socialiai aktyvesni ir labiau pastebimi bei vertinami savo draugų, mokyklos bendruomenės. Todėl jų gyvenamoji aplinka ne tik daro įtaką jų sveikatai, bet ir atspindi psichologinį bei socialinį priėmimą, prisitaikymą bendruomenėje.

Taigi, nors mintys apie renovaciją dažniausiai kyla siekiantiems mažesnių sąskaitų už šildymą ir besižavintiems pakilusia nekilnojamojo turto verte, imtis aktyvių veiksmų neretai paskatina kasdienio komforto ir privatumo troškimas.

I. Kraujutienės nuomone, namo modernizacijos metu taip pat atsiranda galimybių bent iš dalies keisti ir sovietinį butų išplanavimą – atsiradusios privačios erdvės taip pat prisideda prie šeimos gyvenimo kokybės gerinimo.

„Jeigu buto išplanavimas atskiriems šeimos nariams nesuteikia pakankamai privačios erdvės, žmonės tampa pikti, irzlūs, trukdo vienas kitam. Todėl ateityje, įgyvendinant renovaciją, reikėtų įvertinti visumą faktorių ir nesustoti ties energijos taupymu. Tinkamai įrengta namų erdvė, kuri tausoja sveikatą ir suteikia komfortą, šiandien nebėra prabangos dalykas“, – teigė specialistė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šios šalies pavyzdys pasaulyje aptarinėjamas kone plačiausiai: švedų strategija turėjo rimtų argumentų pasirinkimą lemia 3 faktoriai (62)

Pagal Oksfordo universiteto sukurtą Vyriausybių priemonių griežtumo indeksą, leidžiantį...

„Aukso amžius“ baigėsi: per karantiną šimtus darbuotojų įdarbinusios įmonės dalies jų atsisako (28)

Nors kovo 16-ąją šalyje įvestas karantinas dėl staigiai išaugusios paklausos drastiškai augino...

Eurolyga COVID-19 apkasuose: laisvai stumdomas kalendorius ir komandos-legionierės

Pustrečio mėnesio galimybių pratęsti sezoną ieškojusi Eurolyga jų taip ir nesurado. Dabar...

Ekonomistai: atsivėrus ekonomikoms, atsiras įvairiausių naujų darbų (8)

Termoskenavimo specialistai Jutoje ir Merilende. Kontaktų atsekėjai San Fransiske. Dezinfekuotojai...

The Economist

Politinio karo ginklai: Rusijos ir Vakarų šalių politinės kovos

Kaip klostėsi ir kito Rusijos ir Vakarų šalių politinės kovos.

Lietuvoje mokytoju dirbantis prancūzas įvardijo klaidą, kurią daro daugelis: papasakojo, kaip savo vaikus auklėja prancūzai (4)

Tinkamas vaikų auklėjimas nuolat išlieka visuomenės ir ypač tėvų dėmesio centre. Tėvai...

4 ženklai, bylojantys apie suprastėjusį regėjimą (1)

Šiuo metu dar daugiau naudojamės išmaniosiomis technologijomis, o tai tikrai nėra naudinga mūsų...

Dar vienas būdas kontroliuoti darbuotoją: JAV kompanijos naudojasi be skrupulų, lietuviams teisininkė pataria to nedaryti (2)

Statistika rodo, kad per dieną realiai dirbame 2 val. ir 53 min. Nesunku įsivaizduoti, kaip šie...

Kaip sunokinti avokadą per 10 minučių

Avokadus geriausia nokinti namuose. Neverta pirkti jų parduotuvėje minkštų dėl dviejų...

Daugeliui nematomas intymumo koordinatorių darbas per filmavimus turi net savo protokolą: anksčiau aktoriams galiojo tik viena taisyklė (11)

Alicia Rodis įžengia į filmavimo aikštelę Niujorke turėdama misiją: ji prižiūri vieno...

|Maža didelių žinių kaina