„Nerė Perė – taip mane vaikystėje vadindavo draugai – tai svajoklė mergaitė, nuolat kažką siuvanti, gaminanti, kurianti tai, ko dar niekas neturi. Džiūgaujanti nuo proceso pati ir rezultatais džiuginanti kitus. Ir nors Nerė Perė jau tapo Neringa, labai dažnai ji sugrįžta. Ypač tada, kai spalva, netikėta forma, šmėstelėjęs siluetas išprovokuoja idėją“, – būtent tokiais žodžiais N. Leškienė pristato save internetiniame puslapyje.
Išties, pažvelgus į šią moterį panašu, kad ją pats procesas džiugina kur kas labiau nei rezultatas. Su N. Leškiene kalbėjomės apie nelengvą kelią išsvajoto darbo link.
Emigravo, nes nebegalėjo gyventi iš mamos kišenės
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (409)