aA
Turbūt nėra nė vieno daugiabučio namo gyventojo, kuris su savo kaimynas nebūtų diskutavęs apie namo atnaujinimą. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 34 tūkst. namų, kuriuos yra būtina modernizuoti, tačiau net ir didžioji dauguma gyventojų suprasdami šį faktą neskuba įgyvendinti atnaujinimo darbų.
Daugiabutis Architektų gatvėje
© E. Kniežausko nuotr.

Labiausiai skolinti bijo vyresnio amžiaus žmonės

Bene didžiausia baimė – iš kur reikės pasiskolinti lėšų, reikalingų daugiabučio namo atnaujinimui. Statistika rodo, kad daugiau kaip 50 proc. senos statybos daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių yra vyresni nei 50 metų. Reikia pripažinti, kad darbą turintis jaunimas skolintis nesibaimina. Labiausiai nerimauja vyresnio amžiaus žmonės, kurie apie tai, ką paliks vaikams ir anūkams – skylėtas daugiabučio namo sienas ar vertingą būstą, dažniausiai net negalvoja.

Iš tikrųjų baisu gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau, šiuo metu kreditus reikalingus daugiabučiam namui atnaujinti Šiaulių bankas, SEB bankas ir Swedbankas teikia su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis 20 - iai metų. O tai reiškia, kad paėmus paskolą, bankas ateityje palūkanų padidinti negalės. Antra, imant paskolą pagal JESSICA iniciatyvą, bankas nereikalauja užstatyti turto, todėl susidūrus su sunkumais, buto konfiskuoti taip pat neturės teisės. Trečia, pagal galiojančią tvarką paskola yra skiriama būstui, o ne asmeniui, todėl net jei gyventojai ketina keisti gyvenamąją vietą, paskolos baiminti nereikėtų, nes naujas būsto šeimininkas perims ne tik naują butą, bet ir įsipareigojimus dėl paskolos mokėjimo.

Paskolos sąlygos – išskirtinai geros

Ir vis dėlto gyventojai bijo skolintis, nors lengvatinių kreditų sąlygos – išskirtinai geros. Visuomenėje dažnai dar tvyro įsitikinimas, kad bankai nori įklampinti gyventojus į paskolų liūną. Tačiau bankai tik skirsto pinigus, o Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pagal JESSICA iniciatyvą finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir pačių gyventojų lėšomis.
Todėl bene svarbiausias klausimas turėtų kilti – ar visa tai atsipirks?

Ar po daugiabučio atnaujinimo, susumavus sumažėjusius mokesčius už šildymą ir pridėjus banko paskolą, neišaugs būsto išlaikymo išlaidos? Kalbant apie banko kreditą, pasitikėjimą turėtų kelti jau vien tai, jog Vyriausybė nustatė, kad maksimali mėnesinė įmoka kredito gražinimui ir palūkanoms apmokėti neturi viršyti sutaupytų už šildymą lėšų dydžio. Vadinasi, vietoj to, kad gyventojai leistų pinigus šildydami orą lauke per kiauras sienas, jie gali gyventi gražiau ir ekonomiškiau, o sutaupytus pinigus panaudoti banko kreditui padengti. Taip pat, svarbu paminėti ir tai, kad kreditai teikiami ne tik butų, bet ir kitų patalpų, esančių daugiabutyje name savininkams. Dažnai namo pirmuosiuose aukštuose būna įsikūrusios vaistinės, kirpyklos, grožio salonai, parduotuvės - jų savininkai taip pat galės pasinaudoti lengvatiniais kreditais iš bankų.

Kiekvienas atvejis yra labai individualus

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa Lietuvoje veikia jau keletas metų. Sėkmingai projektus įgyvendinę bendrijų pirmininkai bei administratoriai skaičiuoja, kad priklausomai nuo daugiabučio namo dydžio bei pasirinktų priemonių, investicijos į projektus gali skirtis net kelis kartus. Tačiau specialistai skaičiuoja, jei standartinio 30 m² dydžio buto savininkui į būsto atnaujinimą reikia investuoti apie 9000 Lt, po 30 proc. valstybės kompensacijos energijos efektyvumą didinančioms priemonėms, ši suma sumažėja iki 6300 Lt, o mėnesio įmoka su palūkanomis siekia tik 37,78 Lt/mėn. Gyvenantiesiems 60 m² dydžio bute kredito dydis ir mėnesio įmoka atitinkamai padvigubės. Tad metinė moka paskolos suma su palūkanomis 30 m² yra 453,36 Lt, 60 m² - 906,72. O juk skaičiuojama, kad atnaujintas daugiabutis namas vidutiniškai sutaupo 50 – 70 proc. šilumos.

Kiekvienas atvejis - individualus

Kiekvienas atvejis yra labai individualus ir tik pats šeimininkas geriausiai paskaičiuos ir nuspręs verta atnaujinti daugiabutį namą ar ne. Tačiau skaičiai kalba patys už save. Štai Marijonų g. Panevėžyje atnaujinto daugiabučio namo pirmininkė Birutė Valkiūnienė teigia: „Jeigu namas nebūtų modernizuotas, šių metų sausio mėn. už 60 m² buto šildymą būtų reikėję mokėti 541 Lt ir būtume toliau gyvenę antisanitarinėmis sąlygomis – temperatūra butuose, kaip ir iki atnaujinimo, siektų vos 13 laipsnių, karštą vandenį turėtume tik savaitgaliais. Po atnaujinimo už tą patį trijų kambarių butą sumokėjome 133 Lt. Tai yra net keturi kartus mažiau. Mums 1 m² buto modernizavimas kainavo apie 450 Lt, o kadangi mūsų name iš 36 butų net 17 gyventojų gauna kompensacijas, jiems atnaujinimas nekainavo nieko“.

Jai antrina ir kitos bendrijos Kretingoje atnaujinto daugiabučio namo pirmininkė Milda Serapinienė, kuri teigia: „Po namo modernizavimo už šildymą išleidžiama suma sumažėjo apie 50 proc. O kur dar žymiai gražesnė aplinka, jaukesnis būstas, padidėjusi nekilnojamojo turto vertė?“ – svarsto bendrijos pirmininkė.

Svarbu paminėti, jog norint gauti didžiausią naudą, daugiabutį namą rekomenduojama atnaujinti kompleksiškai. Tai yra reikėtų ne tik apšiltinti sienas, pakeisti langus bei duris, šiltinti ir įstiklinti balkonus, bet ir pagalvoti apie inžinerines (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo ir kt.) daugiabučio namo sistemas. Tik modernizavimus namą kompleksiškai, galima tikėtis didžiausios naudos ir tuo pačiu tikėtis efektyvesnio šiam namui išleistų investicijų atsiperkamumo.

Pagrindinės lengvatinių paskolų daugiabučių atnaujinimui teikimo sąlygos bankuose:

terminas – iki 20 metų;
valiuta – eurai;
palūkanos – 3 proc. fiksuotos visu kredito grąžinimo laikotarpiu;
paskolos atidėjimo terminas – iki dviejų metų;
bankai primena, kad sprendimas skolintis lėšas būtų priimamas 60 proc. balsų dauguma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Baškienė apie nusivylimus politikoje: tokie dalykai Seime mane liūdina (33)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) narė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja...

Vitas Vasiliauskas: pajamų nelygybės klausimas kitąmet tik aštrės (108)

Vyriausybės vykdoma mokesčių ir viešojo sektoriaus politika neprisideda prie pajamų nelygybės...

Masinė avarija Vilniuje: paralyžiuota Geležinio Vilko gatvė (26)

Penktadienį sostinėje, piko metu, Geležinio Vilko gatvėje, link Gerosios Vilties žiedo, įvyko...

Atsikirto Mauricui dėl Lietuvos pavadinimo „pigia“

Ekonomistas Žygimantas Mauricas paskelbė, kad Lietuva negaus pusės milijardo eurų Europos...

Tikra žemaičių kalvė: protėvių tarmė išgydė net nuo mikčiojimo (2)

„Man geriau dirbti, nei kalbėti“, – nusijuokia Jūratė Rubavičienė, tačiau vos paklausus...

Iššifravo, apie ką kalbėjo May ir Junckeris itin atšiaurioje diskusijoje (8)

Atlaikiusi balsavimą dėl nepasitikėjimo savo partijoje Theresa May susiruošė į Briuselį, kur...

Apklausa: „valstiečiai“ iš balos lipa sausi, kova naudinga dviem partijoms (663)

Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai...

Meilutytės nesėkmė: neįveikė pusfinalio barjero ir liko be antro apdovanojimo (120)

Antra medalių medžioklės dalis Hangdžou (Kinija) vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate...

140 kg svėrusi Rima Antonovienė pribloškė pokyčiais: vyras sakė, kad geriau mirčiau nuo sporto, bet ne nuo lašinių (58)

Vido Antonovo, kuris anksčiau vadintas „Mafijos tėvu“, žmona Rima per pusmetį numetė 50...

Neblaivus vairavęs ir avariją padaręs vairuotojas gavo dvi bylas – pasiskundęs sužinojo, kodėl (4)

Neblaiviam vairavusiam ir eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui iškelta ir baudžiamoji, ir...