aA
Daugelis Europos šalių ryžtasi ankstinti formaliojo švietimo pradžią – vaikai ikimokyklinių klasių duris pravers vos sulaukę ketverių metų. Permainos neaplenkia ir Lietuvos. Realu, kad kitąmet į švietimo įstaigas privalomai žygiuos jau šešiamečiai.
© Shutterstock nuotr.

Airijoje, o šiemet pirmą kartą ir Vengrijoje, privalomai mokomi jau keturmečiai, Didžiojoje Britanijoje vaikus į mokymosi įstaigas privaloma atvesti sulaukus penkerių, o daug kur pasaulyje vaikai jau į pirmąją klasę žygiuoja – 6 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje mokytis vaikams privalu tik nuo 7 metų. Pagal Švietimo įstatymą, nei ikimokyklinis, nei priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas – vaikas gali eiti į pirmą klasę ir nelankęs priešmokyklinio ugdymo grupės. Tačiau planuojama įsigalėjusias normas pakeisti.

Padeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė patikino, kad ministerija jau yra parengusi Švietimo įstatymo pataisų projektą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo šešerių metų.

„Priešmokyklinis ugdymas yra tarsi įžanga, pasirengimas formaliajam ugdymui. Tokiu būdu šešiamečiai jau atsidurtų švietimo sistemoje, tačiau būtų ugdomi neformaliai. Šiuo metu kartu su savivaldybėmis jau dėliojamės darbus ir planuojame veiklas. Geriausiu atveju, šios pataisos galėtų įsigalioti jau nuo 2015 metų rugsėjo pirmos dienos“, – patikino G. Šeibokienė.

Gražina Šeibokienė
Gražina Šeibokienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jos teigimu, daugelis šalių ryžtasi ankstinti privalomo ugdymo pradžia atsižvelgdami į tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimus. Jie rodo, kad kokybišką ankstyvą ugdymą turėję vaikai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse yra tikrai nemažai šeimų ir jose augančių vaikų, kurie neturi labai gerų sąlygų, todėl tėvai negali užtikrinti jų kokybiško ugdymo. Atėjimas į švietimo sistemą, kokybiškas programų įgyvendinimas padeda vaikui įgyti bendrųjų kompetencijų, tam tikrų gebėjimų, žinių, kurių reikės tiek toliau mokantis, tiek ir pačiame gyvenime. Visa tai rodo, kad ankstyvas kokybiškas ugdymas labai naudingas pačiam vaikui“, – pastebėjimais dalijosi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistė.

Neketina iš vaikų atimti vaikystę

Anot jos, nevertėtų įsivaizduoti, kad šešiamečiai bus sodinami į mokyklinius suolus ir mokomi sovietmečiu populiariais mokymo būdais, kai būdavo privaloma laikytis plano.

„Tikrai neketiname iš vaikų atimti vaikystę. Ugdymo procesai labai keičiasi – pati ikimokyklinių įstaigų aplinka vis labiau artėja prie namų aplinkos, santykiai tarp ugdytojo ir vaiko grindžiami bendradarbiavimo principais, kinta ugdymo įstaigoje vykdoma veikla, požiūris į vaiką. Dabar tai daugiau yra ugdančios aplinkos kūrimas nei nurodymai, ką vaikas turi daryti“, – pasakojo G. Šeibokienė.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra” skirtas ikimokyklinio ugdymo įvairovei didinti: kad išties darželių grupių darbas būtų organizuojamas pagal tos vietovės šeimų poreikius, pvz., pailginant darbo laiką ar įsteigiant naują grupę toje vietovėje, kur toks poreikis yra.
Švietimo ir mokslo ministerija

Jos teigimu, labai svarbu ir tai, kad tokioje aplinkoje vaiką supa bendraamžiai. Specialistė įsitikinusi, kad tik būnant su jais kartu vaikai gali išmokti elgesio taisyklių, problemų sprendimo, bendravimo ir bendradarbiavimo.

Pakeitė ir mokymosi programas

Reaguodama į nuogąstavimus, kad šešiamečiai gali sunkiai adaptuotis prie naujų ugdymo sąlygų, G. Šeibokienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jau daugiau nei 90 procentų šešiamečių lanko priešmokyklines grupes. Ji patikino, kad ši problema sprendžiama įtraukiant vis daugiau vaikų į ikimokyklinį ugdymą, pritaikant ugdymo aplinkas įvairių poreikių vaikams, bei taikant kitas priemones. Viena iš jų – peržiūrėta priešmokyklinio ugdymo programa, ji suderinta su ta, iš kurios bus mokoma pradinėse klasėse.

„Atnaujinta bendroji priešmokyklinio ugdymo programa turėtų būti patvirtinta šiemet, tačiau įgyvendinimas prasidės nuo kitų metų rugsėjo pirmos dienos. Joje pagrindinis akcentas yra skiriamas vaikų rezultatams, kurie turėtų būti pasiekti baigus programą. Pedagogai, atsižvelgdami į programoje numatytus rezultatus, kiekvieno vaiko gebėjimus, turimą patirtį, kuria programos turinį - ką turi veikti vaikai arba ką jiems turėtų siūlyti ugdytojai. Programa yra suderinta su pradinio ugdymo programų turiniu. Buvo daug dirbama su autoriais tam, kad atotrūkis tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų būtų kaip įmanoma mažesnis ir vaikai lengviau adaptuotųsi prie pasikeitusių sąlygų. Jei visi vaikai lankys priešmokyklinio ugdymo grupes“, – patikino vaikų mokymosi rezultatai gerės, jie ne tik sėkmingai mokysis mokykloje, bet ir gyvenime bus sėkmingesni patikino G. Šeibokienė.

Ateities planuose – raginimai tėvams vaikus leisti į darželius

„Privalomas priešmokyklinis ugdymas yra siūlomas atsižvelgus į lietuvišką kontekstą. Jeigu kitos šalys siūlo nuo šešerių metų vaikus vesti į jau privalomas bendrojo ugdymo mokyklas, mes kol kas siūlome pakankamai nuoseklų žingsnį. Kol kas didžiųjų miestų darželiuose neužtenka vietų. Tad jeigu mes pakviestume visus tėvelius leisti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tai sukeltų dar didesnę įtampą nei kad yra šiuo metu. Esame paskaičiavę, kad norint visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams pasiūlyti vietą darželyje, reikėtų pusės milijardo litų. Kadangi šiuo metu Lietuva negali tiek lėšų skirti, pradedame nuo smulkių pokyčių – kviečiame visus šešiamečius“, – aiškino G. Šeibokienė pridurdama, kad ateityje bus kreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiekviena savivaldybė parūpintų pakankamą vietų skaičių ikimokyklinukų ugdymui darželiuose.

„Tuomet jau būtų galima visus tėvus raginti savo vaikus vesti į ikimokyklinio ugdymo grupes. Tačiau reikėtų atsisakyti žodžio „privalomai“. Tiesiog reikia stengtis sudaryti galimybes turėti tėvams pasirinkimą darželiais naudotis visiems. Savivaldybė turi užtikrinti galimybę kiekvienos šeimos vaikams lankyti darželį“, – ateities vizijomis dalijosi specialistė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darželinukų mamos pyksta: vaikai grįžta alkani, o kainos šoktelėjo be jokio įspėjimo (339)

Kone pusantro šimto eurų – tokią sumą marijampolietė mama pamatė atėjusi pasiimti įmokos...

Statistikos piniginėje nejaučia: labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems (97)

Oficiali statistika skelbia, kad lietuvių piniginės pilnėja – atlyginimai auga sparčiausiai per...

Grybauskaitė apie kainas: neigiama verslo reakcija rodo, kad tiksliai pataikėme (37)

Neigiama verslo reakcija į siūlomas pataisas dėl kainų ir konkurencijos parodo, kad tai iš tiesų...

Kremliaus barterių sistema regionuose griūva? (35)

„Rusijos politinėje arenoje esama nerašyto susitarimo: Kremlius palaiko 85 šalies regionų...

Tragiškai žuvusios manekenės agentas Italijoje šokiruotas: tiesą apie jos mirtį žino visi, bet bijo sakyti garsiai (53)

Vos už keletos mėnesių sueis metai po modelio Dovilės Didžiunaitytės žūties, tačiau...

Siūlo receptą šildymo sąskaitoms mažinti, tačiau ministerija – prieš (12)

Daugybės daugiabučių gyventojai renovacijos lauks ir kelis dešimtmečius, todėl valstybė...

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (290)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Įtraukite į mitybą šiuos geruosius riebalus – rezultatai gali nustebinti sveikų sausainių receptas (3)

Suprastėjo atmintis, sunku susikaupti mokslams ar darbui, kamuoja bloga nuotaika ar širdies ritmo...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (63)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

FIFA metų geriausiu futbolininku išrinktas ne Ronaldo – triumfavo Modričius lietuvių balsai rinkimuose (20)

Šių metų sensacija Kroatijos rinktinės ir Madrido „Real“ variklis 33 metų Luka Modričius...