Praėjusią savaitę pasirodžius straipsniui apie Aplinkos ministerijos būsimą iniciatyvą brakonierių laimikį ne sunaikinti, o perduoti alkstantiems, pasipylė komentarai, kad nederėtų pamiršti ir Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų.

Džiugu, bet jau porą metų gyvūnų neaplenkia iš brakonierių konfiskuotas laimikis.

Priimta praktika, kad brakonierių sugautas ir sumedžiotas laimikis negali būti tiekiamas žmonėms dėl veterinarinių reikalavimų, nors brakonierių laimikis dažniausiai ir atsiduria turguose. Didžioji dauguma konfiskuoto grobio nugula į medžiotojų įrengtose gyvulinių atliekų duobėse, lupyklose.

Vis dėlto, kiek kitokia praktika yra su žuvimis. Kauno regione sučiuptų brakonierių laimikis iš tinklų keliauja tiesiai į Lietuvos zoologijos sodą.

Lietuvos zoologijos sodas praėjusiais metais išleido 726 000 litų gyvūnų pašarams. Per metus gyvūnams sušeriama 500 tonų pašaro – 500 t šieno, 108 t žolės, 38 t mėsos, 11 t batono, 4 t bananų, 41 000 kiaušinių ir panašiai. Vienai žirafai pašarai atsieina 30 000 litų, tigrui – 20 000, o begemotas suėda pašaro už 10 000 litų.

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas kalbėjo, kad brakonieriai niekaip negali patenkinti viso šio poreikio, tačiau pasigardžiuoti gyvūnams leidžia.

„Mes negalime pasitikėti vien tik inspektorių laimikiu. Vieną mėnesį pagaus daugiau, kitą – pagaus mažiau. Mes privalome atlikti viešuosius pirkimus ir užtikrinti pašarų tiekimą. Gauname tik papildomą žuvies tiekimą, tačiau tai vis tiek yra geriau nei užkasti ją į žemę“, – kalbėjo A. Didžiokas.

Jei brakonierius-medžiotojas su laimikiu sugaunamas kokio nors medžiotojų būrelio teritorijoje, tai žvėris atiduodamas medžiotojams tvarkytis savo nuožiūra. Jiems taip pat patikimas ir kelyje numuštų žvėrių palaikų sutvarkymas. Jei mėsa gera, dažnai ją medžiotojai ir pasilieka, tačiau vis dažniau ji atitenka ir zoologijos sodui.

„Protarpiais gauname ir gyvūnų mėsos, tačiau nėra jokio dėsningo grafiko. Pamenu šiemet gavome 20 kg numuštą stirną, 15 kg brakonierių sumedžiotą stirną“, – pasakojo zoologijos sodo direktorius.

Anot jo, didžiausia problema išlieka logistika – kaip pristatyti žuvį, kol dar ji tinkama vartojimui. Šiandien dėl to atkrenta didžioji dauguma visoje Lietuvoje konfiskuotos žuvies.

„Dėl poros karpių neapsimokės nei mums važiuoti, nei jiems vežti į Kauną žuvies“, – sakė direktorius.

Problema daug mažesnė Kaune.

„Gyvūnai valgo ir šviežią, ir šaldytą žuvį. Vyrai aplinkos apsaugos inspekcijoje neturi galimybių tiek jos užšaldyti, kiek turime mes. Tai kasdien jos ir gauname. Stengiamės padėti vieni kitiems“, – kalbėjo A. Didžiokas.

Zoologijos sodas Lietuvoje tik vienas, tad iš tolimesnių šalies kampų neapsimoka kasdien vežioti dar gero laimikio, tačiau visoje Lietuvoje gausu įstaigų, kurios taip pat jį galėtų išnaudoti: vaikų ir senelių globos namai, gyvūnų prieglaudos. Sužinojęs apie Aplinkos ministerijos siekius padidinti konfiskatų realizavimo mastą ir rasti galimybes žuvį tiekti jiems, A. Didžiokas apsidžiaugė.

„Gerai, kad stengiamasi kurti kažkokia tvarką“, – sakė jis.

Šaltinis
Projektas „Aplinkosauga“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)