Keturiasdešimtmetis pažėrė keletą faktų apie savo buvusią juodą profesiją, kurie, galbūt, padės geriau suprasti ir pažaboti nesąžiningai ir neteisėtai žvejojančius.

Giedrius, brakonierius, tinklais žvejoti pradėjo dar vaikystėje – išmokė tėvas, yra žvejojęs beveik visais neleistinais būdais – tinklais, elektra ir dar prieš porą metų smaigstydavo žeberklais neršiančias lašišas.

„Seniau brakonieriaudavome masiškai. Tinklus statydavo kas vakarą, žuvies turėjome tiek, kad nebuvo kur dėti. Pusvelčiui turguje parduodavome prekeiviams. Pinigų beveik neuždirbdavome, bet gal ir dėl kompanijos tai darydavome“, – kalbėjo buvęs brakonierius ir pridūrę, kad greitai jo apylinkių ežerai ištuštėjo – į tinklus pakliūdavo tik menkavertė žuvis.

Anot jo, paskutiniais metais žuvies pagausėjo, bet brakonieriauti nebedrįsta pats.

„Kvaila dėl kelių žuvų rizikuoti labai didelėmis baudomis. Be to dabar patys žvejai skundžia, praneša inspektoriams, o vienam pažįstamui ir per nosį buvo užvožę“, – kalbėjo Giedrius.

Brakonieriams rudenį ateina Kalėdos – grįžta lašišos. Atsiranda žmonių galandančių šakes, tiesinančių metalinius grėblius ir nugulančius upeliūkščius, į kuriuos iš jūros grįžta lašišos. Dėl savo atokumo, aplinkos apsaugos inspektoriai negali visų prižiūrėti, o ir brakonieriai patys yra sukūrę apsisaugojimo sistemas.

Specialių plūdurų žuvims gaudyti skaičius leistiną viršijo net 12 kartų
„Yra tų vietų, kur keliolika kilometrų reikia važiuoti lauko keliukais. Už trijų kilometrų palieki draugą neva su nuleista padanga, parenki vietą, kad neapvažiuotų inspektoriai – pavyzdžiui, miškelyje. Gautume žinią iš jo ir spėtume pasišalinti per aplinkui“, – pasakojo Giedrius.

Kelios lašišos, kurias Giedrius nesąžiningai nusmeigė, tik lašas jūroje.

„Mes tai nieko daug neprismaigstom. Sau, dovanai draugams, bet esu girdėjęs, kad yra Lietuvoje, kur ištisi kaimai tik tuo ir gyvena. Kelios trobos kaime, vienas keliukas, vaikai jį saugo, jokia nepažįstama mašina nepravažiuos be pašalinių akių. Žuvį parduoda keliems žmonėms, o šie jau daro iš to didelį verslą. Kaimiečiai, kad ir gavę tas baudas nemoka, atsėdi paras ir viskas, nieko nemoka. Stebiuosi kaip žuvys dar parplaukia ten“, – retoriškai klausė buvęs brakonierius.

Tiksliai, kodėl didesnes nei vidutiniškas pajamas gaunantis vyras ryžosi žeberklauti lašišas ir rizikuoti didelėmis baudomis, vyras negalėjo įvardinti ir teigė, kad jam nepatinka prekybos centruose parduodama žuvis.

„Kas ten per žuvis? Rausva, dažyta, nušerta kombikormu. Skonis ne tas, o laukinė yra kas kita. Ji tamsi, daug gardesnė, o dar ikrai“, – tįsta seilė gurmanui.

Kaip pats Giedrius teigė, „profesionaliai“ nebebrakonieriauja kelinti metai, tačiau kabliuką kartais dar užmeta, bet tik tada, kai yra tikras, kad niekas jo nepagaus.

„Būčiau kvailas, jei turėdamas sodybą ant ežero pakrantės leisčiau visai žuviai plaukioti“, – juokėsi Giedrius.

Giedrius ne tik, kad nesiruošia įsigyti žvejo bilieto, bet dar ne sezono gaudo lydekas neleistinais būdais. Rytais susistato skritulius ant ežero ledo, o vakarop juos susirenka.su keliomis lydekomis. Anot jo, aplinkos apsaugos inspektoriai niekada nėra užsukę į atokią įlanką, kur jis leidžia laisvadienius, o ir apsilankymai negąsdina.

„Tai tegul susirenka tuos skritulius, čia valandos darbas ir naujus pasidaryti gali. Niekaip neįrodys, kad jie mano“, – savo sėkme tikėjo Giedrius.

Nors žvejo bilieto Giedrius ir neperka, bet Lietuvoje beveik nebežvejoja. Dabar jo akys krypsta į Baltijos jūrą ir toliau.

„Lietuvoje beveik nebežvejoju. Latvijoje plaukiam į jūrą, važiuodavau į Norvegiją vienu metu. Kitos žuvys, kitas malonumas. O dabar dėl kelių žuvelių rizikuoti tokiomis baudomis – neapsimoka, o ką ten su spiningu pagausi. Aišku skritulius ir toliau statysiu“, – senus įpročius sunkiai keičia pašnekovas.

Brakonierių žmonos degina tinklus

Aplinkos viceministro Lino Jonausko nenustebino perpapasakota brakonieriaus išpažintis. Viceministras pasakojo atsiradus naujam stereotipui – dabar brakonieriauja tik visiškai kvaili arba nieko nebijantys žmonės.

L. Jonauskas
Dabar brakonieriauja tik visiškai kvaili arba nieko nebijantys žmonės.
„Mus pasiekia tokie gandai, kad net brakonierių žmonos liepia vyrams išmesti ar sudeginti tinklus, kad tik į namus neatneštų tokių baudų”, – sakė viceministras.

Pradėjus taikytis didesnes baudas, užfiksuotų šiurkščių pažeidimų, kai žvejojame neleistinais įrankiais ar neleistinu metų laiku, sumažėjo tris kartus.

„Iš esmės brakonieriavimas, ypač žvejybos srityje, smarkiai sumažėjo. Baudos ypatingai paveikė „tinklininkus” – tuos, kurie tinklais gaudo žuvį. Pasitarnavo privalomasis įrankių, tame tarpe ir valčių konfiskavimas. Netekęs valties žmogus nebeturi kaip pastatyti tų tinklų”, – kalbėjo L. Jonauskas.

Aišku, kai labai nori, tai rasi priemonių. Žmonės jau pavasarį bando tinklus statyti ilgomis kartimis nuo kranto. Visgi, ir šios dienos gali baigtis brakonieriams.

„Baudos davė naudą, bet dar didelė dalis sprendimų laukia savo eilės. Nuo liepos mėnesio dispečerinė, kuri priima bendrojo pagalbos centro nukreiptus skambučius, turės galimybes daryti analizes, įvairius pjūvius, statistikas susijusias su pažeidimais – kur tankiausiai brakonieriaujama, kur daugiausiai išaiškinama pažeidimų ir panašiai” – sakė viceministras.

Anot jo, kompleksiškai bus galima spręsti atskiras problemas ir ne tik neteisėtos žvejybos. Medžioklės, neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių atvejai taip pat bus fiksuojami, o pati sistema primins Kelių direkcijos vykdomą pavojingų kelių ruožų fiksavimą ir problemų sprendimą.

Tūkstantinės baudos

DELFI primena kokią žalą brakonieriai privalo atlyginti už atskiras pagautas žuvis.

Itin vertingos lašišos ir šlakiai yra įkainojami 2000 litų.

Už neteisėtai sugautą aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį ar skersnukį brakonieriui teks sumokėti 1000 litų.

Jei brakonieriaus krepšyje kokiu tai būdu atsirastų kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė, tai brakonieriui atsieitų 500 litų.

Už baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, meknę, otą, plačiakaktį, šapalą, žiobrį tektų paploti 200 litų.

Nors sumos nemažos, bet joms čia nėra pabaiga. Jei žuvys būtų pagautos neteisėtai gamtiniame rezervate ar ichtiologiniame draustinyje, žala būtų skaičiuojama trigubai.