aA
Eismo sąlygos Vilniuje pagerės, kai bus baigtas Vakarinis aplinkkelis ir Šiaurinė gatvė, kiti eismo infrastruktūros projektai, bet spūsčių problema neišnyks, kol kelionė automobiliu miestiečiams atrodys geriausias pasirinkimas. Viešojo transporto reforma, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra galėtų tapti eismo situaciją gerinančiu sprendimu, ypač kai kalbama apie atokiau nuo centro gyvenančių vilniečių keliones į darbus.
© DELFI / Karolina Pansevič

Spūstyse praranda pusę milijardo

Vilniaus meras Remigijus Šimašius mano, kad eismo sąlygos sostinėje nėra tokios geros, kokios galėtų būti. „Matome, kad rytinio ir vakarinio piko metu tam tikrose vietose tikrai susidaro nemenkos spūstys ir miestiečiai jose praranda nemažai laiko. Didžiausia problema yra toliau nuo centro gyvenančių vilniečių kelionės į darbus ir namo. Jei pažiūrėsime, į centrinę miesto dalį, tai čia didelės bėdos tikrai nėra. Bet visai kas kita, kai kalbame apie centro prieigas“, – DELFI sakė R. Šimašius.

Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis daro prielaidą, kad spūstyse vilniečiai kasmet praranda kone pusę milijardo eurų. Prieš kelias dienas paskelbtame komentare N. Mačiulis skaičiavo, kad Vilniuje yra registruota apie 210 tūkst. automobilių – net jei kasdienėms kelionėms naudojama tik pusė jų, o jų vairuotojai tose kelionėse praleidžia vieną valandą, išeina, kad iš viso per metus spūstyse prarandama 24 milijonai valandų. O tai yra 480 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Savivaldybės tikslas yra, kad vilniečių kelionės būtų kuo trumpesnės. O tai galima pasiekti tik kompleksiniais sprendimais – skatinant daugiau žmonių persėsti į viešąjį transportą, rinktis keliones dviračiais ar pėsčiomis ir, žinoma, gerinant automobilių kelių infrastruktūrą, nes vis tiek nebus taip, kad niekas savo automobiliais nevažiuos“, – teigė R. Šimašius.

Gatvių iki begalybės nepraplatinsi

Pasak sostinės vadovo, situacija žymiai pagerėti turėtų 2017 m. užbaigus trečiąjį Vakarinio aplinkkelio etapą, taip pat nutiesus planuojamą Šiaurinę gatvę, kuri šį aplinkkelį sujungtų su Žirmūnais. Tuomet pravažiuoti tokias problemines vietas kaip žiedas į Ukmergės gatvę, Žalgirio gatvės ir Konstitucijos prospekto susikirtimas, Narbuto gatvė ar Justiniškių – RygosLaisvės pr. sankryža turėtų būti lengviau.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas sutinka, kad Vakarinis aplinkkelis pagerins eismo sąlygas Vilniuje, tačiau daugiau erdvės gatvių tinklo plėtrai jis nebelabai mato. Anot pašnekovo, sąlygų automobiliams gerinimas – puiku, bet tai gresia savotišku užburtu ratu.

„Žinoma, tas aplinkkelis yra gerai, nuo kai kurių gatvių jis tikrai nuims nemažą srautą. Bet nemanau, kad tolimesnė gatvių plėtra yra tinkamas kelias. Jei važiuoti automobiliais bus patogiau, jais ir važiuos daugiau žmonių. Tada vėl reikės galvoti, ką daryti su išaugusiu automobilių skaičiumi. Juk neišeis iki begalybės platinti gatvių, ateis laikas, kai tam reikės pradėti griauti namus“, – DELFI svarstė S. Pukalskas.

Bliūkšta viltys dėl spūsčių Vilniuje: liko vienintelis išsigelbėjimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak Vilniaus mero, palengvinti gyvenimą vairuotojams bei užtikrinti didesnį kai kurių gatvių pralaidumą turėtų ir smulkesni eismo organizavimo pokyčiai, kurie buvo neseniai įgyvendinti ar įvyks artimiausiu metu. Pirmiausia jie susiję su šviesoforiniu kai kurių sankryžų reguliavimu.

Pavyzdžiui, vasario mėnesį atsirado atskira posūkio sekcija iš Upės gatvės sukant į Kalvarijų gatvę. Taip pat ketinama įrengti šviesoforus dabar nereguliuojamose J. Kubiliaus ir P. Lukšio gatvių sankryžoje bei Savanorių prospekto ir Sausupio gatvių sankryžoje. Papildomos šviesoforų sekcijos kairiesiems posūkiams atsiras ir Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje.

„Kuo greičiau bus įveikiamos sankryžos, tuo sklandžiau vyks visas eismas. Todėl tam skiriame didelį dėmesį, čia galima prisiminti ir vadinamuosius geltonus tinklus, ir naujus šviesoforus. Be to, kai kuriose sankryžose naujas šviesoforinis reguliavimas žymiai padidins ir pėsčiųjų bei dviratininkų saugumą“, – teigė R. Šimašius.

Išeitį mato tik viešajame transporte

VGTU profesoriaus S. Pukalsko teigimu, pagrindinis sostinės eismo problemų sprendimo kelias – tai viešojo transporto patrauklumo didinimas. Pasak jo, jei žmonės nenorės važiuoti miesto transportu, jokie esminiai eismo sąlygų pokyčiai į gerąją pusę niekuomet neįvyks.

„Būtina populiarinti viešąjį transportą. Bet su tokiu, koks jis dabar yra, tai nelabai pavyks. Transporto priemonių parkas senas, nekomfortiškas, maršrutai suplanuoti netinkamai ir žmonėms yra nepatogūs“, – vardijo S. Pukalskas.

Bliūkšta viltys dėl spūsčių Vilniuje: liko vienintelis išsigelbėjimas
© DELFI / Tomas Vinickas

Jo manymu, į bendrą viešojo transporto sistemą turėtų būti integruoti ne tik miesto autobusai ir troleibusai, bet ir traukiniai bei tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai. Tuomet viešasis transportas taptų patrauklesnis ir priemiesčiuose gyvenantiems vilniečiams.

„Jei žmogus vienu kartu galėtų suplanuoti ir įsigyti vieną bilietą visai savo kelionei, kad ir kiek skirtingų transporto priemonių jam prireiktų, viešasis transportas įgytų papildomų pliusų“, – teigė S. Pukalskas.

R. Šimašius pripažįsta, kad nors viešasis transportas pastaruoju metu kiek pagerėjo, jo keleivių skaičius neauga. Anot Vilniaus mero, tai turėtų pasikeisti iš esmės atnaujinus miesto autobusų parką, o patį viešąjį transportą priartinus prie gyventojų.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kelionė viešuoju transportu gal ir trumpesnė, bet dabar daliai žmonių ji nėra patraukli, dėl autobusų ir troleibusų kokybės, nepatogiose vietose išsidėsčiusių stotelių ir net vėlavimo – yra maršrutų, kuriuose gal tik trečdalis transporto atvažiuoja nurodytu laiku. Per ateinančius trejus metus atnaujinsime visą autobusų parką, taip pat tvarkome stoteles, įrengiame jas tose vietose, kurios žmonėms bus patogesnės. Tada keliones miesto transportu rinksis daugiau vilniečių, automatiškai mažės ir spūstys gatvėse“, – kalbėjo R. Šimašius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo nuolat pildoma (396)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (165)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Pranckietis: Karbauskis laimėjo „penktus“ rinkimus (28)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad po antradienio proceso Parlamentas galės...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (41)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (46)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Šunų trenerė paaiškino, kas yra geras šuns šeimininkas: kai kuriems apie šunis geriau nė nesvajoti (2)

Šuo žmogui yra tik gyvenimo dalis, o žmogus šuniui – visas gyvenimas. Dažnas, girdėjęs šį...

Nusisukus draugams ir prodiuseriams atlikėjas Borisas Mojisejevas gyvena atsiskyrėlio gyvenimą: pragyvenimui pensijos nepakanka

Patyręs net du insultus ir dalinį paralyžių atlikėjas Borisas Mojisejevas gyvena atsiskyrėlio...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (135)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Ištyrė, kokį poveikį sveikatai sukelia elektroninės cigaretės su nikotinu ir be: rezultatas nepavydėtinas

Diskusijos apie elektroninių cigarečių žalą netyla. Vieni ragina riboti jų pardavimus, kiti...

Matijošaitis apie Meilutytės pakvietimą į komandą: reikiamo išsilavinimo ji neturi, bet tą sritį išmano

Kauno meras paaiškino, kodėl patarėja pasirinko karjerą baigusią plaukikę Rūtą Meilutytę, o...