aA
Bananai yra visais laikais pasaulyje aukštą paklausą turintys vaisiai ir itin mėgstami produktai ne tik vartotojų, bet ir prekybininkų. Tačiau pastaruoju metu užsienio valstybėse pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet pirkėjai, namo parsinešę šiuos kasdienius produktus, susidūrė su pakuotėje esančiais nuodingais gyviais. Nors maisto kontrolės ir kokybės ekspertai užtikrina, kad tikimybės, jog taip gali nutikti Lietuvos parduotuvėse praktiškai nėra, tačiau pripažįsta, kad patikrinama tik dalis į parduotuves patenkančių bananų.
Bananuose rado vorų
© Stopkadras

Sąžiningą prekybą užtikrinančios „Fairtrade“ organizacijos duomenimis, kiekvienais metais suvartojama beveik 100 mln. tonų bananų, iš kurių maždaug 15 mln. tonų yra eksportuojama. Tai – ketvirtas pagal svarbą kasdienis maistas pasaulyje ir penkta labiausiai parduodama žemės ūkio prekė (po grūdinių kultūrų, cukraus, kavos ir kakavos), nešanti milijonus dolerių pelno.

Bananus eksportuojančią valstybę pasiekia tik apie 20 proc. vartotojų prekybos centruose sumokamos kainos; svarbią sąnaudų dalį bananų sektoriuje sudaro pakavimo medžiagos, trąšos ir pesticidai.

Remiantis „Make Fair Fruit“ asociacijos pateikiama informacija, iki 90 proc. šviežių vaisių ir daržovių yra parduodami per modernius tiekėjus Europoje. Bananai yra pagrindinė vartotojų gėrybė, nustatanti tiekėjo kainos įvaizdį, pritraukianti vartotojus ir sukelianti intensyvią konkurenciją tarp tiekėjų. Tai lemia vidutinės bananų kainos nustatymą, kuri Europoje yra 25 proc. mažesnė negu obuolių, nors jie yra labiausiai vartojami vietiniai vaisiai Europos Sąjungoje (ES), o bananai atvežami iš Amerikos ir Afrikos kontinentų.

Ant bananų klijuojamų lipdukų numeracija reiškia jų užauginimo būdą: 4011 – įprastai užauginti, 84011 – ekologiškai užauginti, o 94011 – genetiškai modifikuoti bananai, tačiau pastarieji į Lietuvą nėra importuojami
J. Baikauskas

Nuo 15 iki 20 proc. bananų produkcijos yra parduodama globaliu mastu – daugiausia bananų auginančios šalys – Indija ir Brazilija eksportuoja labai mažą kiekį šių vaisių ir didžiąją jų dalį pasilieka vidaus suvartojimui. Prekiaujama yra tik „Cavendish“ rūšies bananais, kurie yra pasirenkami dėl gausaus derliaus, atsparumo Panamos ligai, patvarumo ilgo transportavimo metu ir pastovios kokybės.

Bananų kelias į Lietuvos parduotuvių lentynas: ramina dėl mirtinai pavojingų vorų
© DELFI / Karolina Pansevič

„Dolerio zonos“ bananai

Didžioji dalis bananų yra eksportuojama iš vadinamosios „dolerio zonos“ – Centrinėje ir Pietų Amerikoje esančių Ekvadoro, Gvatemalos, Kosta Rikos ir Kolumbijos Respublikų, o likusi dalis iš Filipinų, Afrikos ir Karibų šalių. Pirmosios penkios valstybės yra lyderiaujančios visame pasaulyje ir sudarančios beveik 80 proc. eksportuojamų bananų kiekio.

Lietuvos prekybos centrus daugiausia pasiekiantys bananai importuojami iš Ekvadoro bei Kosta Rikos šalių.

Bananai transportuojami jūriniais konteineriais arba sausumos transportu ir pervežimo metu yra palaikoma reikalinga temperatūra, priklausanti nuo išorės oro sąlygų, paprastai 13-14 laipsnių. Transportavimo laikas priklauso nuo to, iš kur ir į kur yra gabenamos prekės. Jei bananų konteineris transportuojamas iš Ekvadoro ar Kosta Rikos į Klaipėdą, tai užtrunka maždaug 3 savaites, o jei prekės perkamos Europos uostose, iki Lietuvos sausumos transportu jos keliauja 2-3 dienas.

„Kadangi bananai transportuojami žali, jų sunokinimas planuojamas iš anksto; norimam laipsniui pasiekti reikia 4 dienų. Kamerose nustatoma aukštesnė nei sandėliavimo temperatūra ir naudojamos etileno dujos, skatinančios nokimo procesą. Šiose kamerose taip pat yra įrengtos ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina, kad dujos ir temperatūra pasiskirstytų tolygiai ir bananai sunoktų vienodai“, – sako importo ir eksporto įmonės „Litbana“ komercijos direktorė Laura Grybienė.

Dėl nuodingų gyvių baimintis neverta

Pagal kokybės reikalavimus, importuojant produktus iš ES šalių, svarbu užtikrinti, kad jie nebūtų užkrėsti kenkėjais. Iš trečiųjų šalių importuojami bananai, prieš juos leidžiant į apyvartą ES, patikrinami, ar atitinka nurodytus prekybos standartus. Nors patikrinimas atliekamas valstybėje narėje, kurioje bananai pirmą kartą iškraunami ES teritorijoje, užsienio parduotuvėse pirkėjai jau ne kartą susidūrė su šokiruojančiomis situacijomis, kuomet namo parsinešę bananus juose rado nuodingus vorus ir net jų lizdus.

Vaisių ir daržovių importo ir eksporto kompanijos „Augma“ produktų vadybininkas Jonas Baikauskas užtikrina, kad Lietuvoje tokių atvejų nėra pasitaikę ir produktų kokybe abejoti neverta: „Turint omenyje, koks kiekis bananų pasiekia Europą ir kiek tokių atvejų yra pasitaikę – tikimybė su tuo susidurti praktiškai nulinė. Be to, rinkdamiesi tiekėjus mes atsižvelgiame, ar įmonė turi pasauliniu mastu pripažįstamą GLOBAL GAP sertifikatą, užtikrinantį augintojų ir eksportuotojų saugios produkcijos tiekimą. Taip pat verta pridurti, kad supakuoti bananai yra nesandėliuojami, todėl tikimybė, kad ten spės „apsigyventi“ kokie nors pavojingi gyviai, yra neįtikėtinai maža“.

Brazilijos klajojantys vorai (lot. Phoneutria nigriventer) CC-SA/Joao P. Burini nuotr.
Brazilijos klajojantys vorai (lot. Phoneutria nigriventer) CC-SA/Joao P. Burini nuotr.
© Creative Commons

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai taip pat teigia, kad Lietuvos pirkėjai neturėtų nuogąstauti dėl vaisių kokybės. Pasak jų, bananų prekinio paruošimo procesas apima daugybę procedūrų, o kai kurios iš jų susijusios su kiekvieno banano mechaniniu apdorojimu (pvz., piestelių liekanų šalinimo procedūra), tad tikimybė, kad su vaisiais bus įvežti vorai ar kiti organizmai, yra labai menka.

Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, kad prekių kokybės patikrų metų, nuodugniai patikrinama yra tik dalis jų. Šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros grindžiamos prielaida, kad visos partijos kokybės prilygsta paimtų mėginių kokybei.

Sąžiningą prekybą užtikrinančios „Fairtrade“ organizacijos duomenimis, kiekvienais metais suvartojama beveik 100 mln. tonų bananų, iš kurių maždaug 15 mln. tonų yra eksportuojama. Tai – ketvirtas pagal svarbą kasdienis maistas pasaulyje ir penkta labiausiai parduodama žemės ūkio prekė (po grūdinių kultūrų, cukraus, kavos ir kakavos), nešanti milijonus dolerių pelno.

„Atitikties prekybos standartams patikros metu bananai yra ne tik apžiūrimi, bet ir pjaustomi, todėl vargu, ar prekiautojai turėtų ką pasiūlyti pirkėjams įsigyti po specialistų atliktos nuodugnios, kiekvienos bananų pakuotės, patikros. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ir mažmeninės prekybos tinklai yra įsidiegę jiems teikiamų produktų kokybės kontrolės sistemas, kurių reikalavimai gana dažnai pranoksta Komisijos įgyvendinimo reglamentais patvirtintas prekybos standartų nuostatas. Tad maisto produktų tiekimo nuo lauko iki pirkėjų stalo grandinėje yra pakankamai saugos barjerų, užtikrinančių, kad pirkėjams Lietuvoje būtų pateikiami kokybiški ir higienos reikalavimus atitinkantys bananai bei kiti produktai“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Bananų kelias į Lietuvos parduotuvių lentynas: ramina dėl mirtinai pavojingų vorų
© DELFI / Karolina Pansevič

Chemikalai ant vaisių nepurškiami

Stambiose plantacijose auginamų bananų ligoms plisti neleidžiama purškiant didžiulius kiekius pesticidų ir fungicidų. Įprastinėje Centrinės Amerikos bananų plantacijoje per metus vienam hektarui sunaudojama iki 70 kg pesticidų – dešimt kartų daugiau negu auginant kitas kultūras industrinėse valstybėse. Tačiau, pasak specialistų, ant pačių vaisių chemikalai nėra nepurškiami, tad produkto kokybė nuo to nenukenčia.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama augalinio maisto produktų taršos stebėsenos programą, kasmet tiria bananų saugos rodiklius. 2015 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje pesticidų likučiams nustatyti buvo ištirta 14 bananų mėginių, tačiau teisės aktų neatitikusių reikalavimų nenustatyta. Per šių metų 1-ąjį ketvirtį ištirti 7 bananų mėginiai, tačiau pažeidimų taip pat nebuvo rasta.

Atitikties prekybos standartams patikros metu bananai yra ne tik apžiūrimi, bet ir pjaustomi, todėl vargu, ar prekiautojai turėtų ką pasiūlyti pirkėjams įsigyti po specialistų atliktos nuodugnios, kiekvienos bananų pakuotės, patikros.

Praėjusiais metais VMVT dėl nekokybiškų bananų gavo 8 vartotojų skundus, iš kurių pasitvirtino 2, o šiais metais iš kol kas 7 – nei vienas. „Bananai prekybos centre turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, be kenkėjų, pašalinio kvapo ar skonio, taip pat pakankamai prinokę, bet nepernokę. Yra leidžiama, kad kiekvienoje vaisių partijoje būtų 10 proc. produktų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, o puvinio pažeisti produktai negali sudaryti daugiau kaip 2 proc. nuo leistino nuokrypio“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė.

Bananų kelias į Lietuvos parduotuvių lentynas: ramina dėl mirtinai pavojingų vorų
© Shutterstock nuotr.

Ryški spalva ir rudos dėmės – saldaus skonio ženklas

Renkantis bananus prekybos centre, apie jų užauginimo būdą informuoja ant vaisių klijuojami lipdukai. „Ant bananų klijuojamų lipdukų numeracija reiškia jų užauginimo būdą: 4011 – įprastai užauginti, 84011 – ekologiškai užauginti, o 94011 – genetiškai modifikuoti bananai, tačiau pastarieji į Lietuvą nėra importuojami, – teigia J. Baikauskas ir atkreipia dėmesį, kad ES toks vaisių ženklinimas nėra privalomas. – Pagrindinis dokumentas importuojant bananus į ES – fitosanitarinis sertifikatas, išduodamas oficialių instancijų prekes eksportuojančioje šalyje“.

Apie bananų saldumą galimą nuspręsti iš spalvos. Kuo bananas geltonesnis, tuo daugiau jis turi cukraus ir yra saldesnis. Jeigu banano žievė išmarginta rudomis dėmelėmis, baimintis neverta – tai vadinamosios „cukraus dėmės“, atsirandančios dar prieš vaisiams patenkant į prekybos centrus, kuomet buvo laikomi žemoje temperatūroje, sukeliančioje vaisių parudavimą. Tačiau tai nedaro jokios įtakos vaisiaus maistinėms savybėms, nukenčia tik jų estetinė išvaizda. Kartais pasitaikantys neįprastai briaunoti bananai išduoda, kad jie buvo nuskinti pernelyg anksti ir todėl neatskleis savo tikrojo skonio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atsiskleidė paveikslas, ko iš tikrųjų lietuviai su Šakalienės pagalba mokėsi už norvegų pinigus (552)

Vaiko teisių atėmimo istorijų fone parlamentarė Dovilė Šakalienė sulaukė kaltinimų, kad ji,...

Arūnas Milašius: Kada pigs butai ir ar teks brangiai gyventi naujoje realybėje (63)

Nekilnojamojo turto rinkoje vis daugiau prieštaringų ženklų į kuriuos vystytojai žvelgia su...

Feisbuke nuskambėjusio skandalo finalas: keturių vaikų motina areštinės išvengė (20)

Ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle ėmė plisti tiesioginė vaizdo transliacija, kurioje...

Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų politikų dešimtuko: kokį sprendimą dabar priims premjeras? (148)

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo...

Įvertino apokaliptines prognozes apie Trumpą (13)

„Prisimenant prognozes, kad, JAV prezidento rinkimus laimėjus D. Trumpui, Vašingtonas paskęs...

Karininko papirkimu įtariamas buvęs Šiaulių oro uosto vadovas Mikšys

BNS žiniomis, teisėsauga bandymu papirkti Lietuvos karininką įtaria buvusį ilgametį Šiaulių...

100 vaikų jau ruošiasi kelionei į Laplandiją: kartu su jais vyks ir Grybauskaitė (11)

„Vykstu su Lietuvos vaikais į Laplandiją pas Kalėdų Senelį ir tikrai nuvešime Jūsų laiškus...

Dainininkas Stano atvirai apie išgirstą vėžio diagnozę: baimė - tai jausmas kurį pažinau giliausiai (307)

Dainininkas Stanislavas Stavickis -Stano patvirtino jau gerą pusmetį pramogų pasaulio...

Itin judri Vilniaus sankryža turėtų tapti pralaidesnė (13)

Dar daugiau teigiamų pokyčių sostinės eismo organizavime – sostinės savivaldybė gerina...

Iškart po skyrybų Sigitas Martinavičius Balyje vedė savo mylimąją: naujas gyvenimo etapas ir dviguba šventė paplūdimyje (46)

Kuomet žinomas verslininkas ir visuomenės veikėjas Sigitas Martinavičius kartu su mylimąja...