aA
Vis garsiau kalbant apie tai, kad robotai perims žmonių darbus, nuošalyje lieka svarbus tokių pokyčių aspektas: naujai darbo pasaulio realybei reikės ir atitinkamos mokesčių sistemos. „Swedbank“ grupės skaitmeninės bankininkystės strategijos vadovas Girts Berzins mano, kad stipriomis finansinėmis technologijomis pasižyminčios Baltijos šalys galėtų būti pirmosios, kurios tokią sukurs.
© Mantas Jokubauskas

Nuo mokėjimų – prie vartojimo patirties

Moderniųjų technologijų bei verslumo renginyje #SWITCH! šiemet itin daug kalbėta apie skaitmeninę ateitį. Kam turime ruoštis matydami, kad kone visos mūsų gyvenimo sferos keliasi į skaitmeninę erdvę?

„Manote didžiulius pokyčius, vykstančius makro lygyje. Klesti dalinimosi ekonomika, atsiranda nišų, kurių iki šiol visai nebuvo. Gali išsinuomoti kieno nors butą per „Airbnb“, gali važiuoti su „Uber“ – tai keičia būdus, kaip vartotojai bendrauja su žmonėmis, iš kurių perka paslaugas. Visi žmonės yra kur kas labiau susiję tarpusavyje ir nori būdų kuo patogiau bendrauti“, – kalbėjo „Mastercard“ vadovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse Sasha Krstic.

Baltijos šalys galėtų būti pirmosios, sukūrusios robotų erai pritaikytą mokesčių sistemą
© DELFI / Paulius Garkauskas

Kalbant apie finansinius atsiskaitymus, jos nuomone, ateityje svarbiausia rasti būdą kaip suderinti du uždavinius: padaryti mokėjimus kuo paprastesnius, kone nematomus, tačiau tuo pačiu užtikrinti visišką jų saugumą. „Nė vienas žmogus ryte neatsibunda nekantraudamas už ką nors susimokėti. Kiekvieną dieną mes einame į darbus, bendraujame su artimaisiais, sprendžiame buitinius klausimus – mokėjimai tiesiog yra ta dalis, kurios negalime išvengti. Mes keliame sau tikslą, kad ateityje vartotojas per daug nesukdamas galvos galėtų mokėti bet kokiu įrenginiu: telefonu, laikrodžiu, automobilio rakteliais – bet kuo“, – bendrovės viziją atskleidė S. Krstic.

Pasak jos, kalbėti apie mobiliuosius telefonus ar planšetes kaip atsiskaitymo įrenginius, jau tampa senamadiška. „Dabar galvojame, kur yra kiti dalykai, kuriuos galime naudoti e-komercijai? Žiedas, automobilio rakteliai, juvelyriniai dirbiniai? Tai - tik pradžia. Šaldytuvas gali pastebėti, kad trūksta pieno, ar jo galiojimo laikas pasibaigęs, jį užsakyti, sumokėti, o grįžęs namo, jau rastumėte jį prie durų. Automobilio rakteliuose gali būti informacija apie artimiausią degalinę, kad nereikėtų galvoti, kur jos ieškoti. Galvojame ne tiesiog apie mokėjimus, o apie visą vartojimo patirtį“, – dėstė ji.

Tačiau įgyvendinant tokias vizijas, neišvengiamai reikia galvoti ir apie antrąją pusę: užtikrinimą, kad atsiskaitymai vyktų saugiai. „Viena vertus, mes judame į pasaulį be slaptažodžių. Prisipažinkite, kiek kartų per pastaruosius mėnesius juos atstatinėjote, nes pamiršote? Tačiau kas juos pakeis? Variantų gali būti įvairių: pirštų atspaudai, veido atpažinimo technologijos, dabar taip pat eksperimentuojama su elektrokardiogramomis – jos veikia net tiksliau nei pirštų atspaudai. Pavyzdžiui, jei turite išmanų laikrodį, kuriuo galima vystyti ir atsiskaitymus, jei jis nebejaučia ryšio su jūsų riešu, nebeveikia: nei jums, nei niekam kitam“, – pasakojo S. Krstic.

Technologijos reikalaus visuomenės pokyčių

Tuo tarpu G. Berzins, kalbėdamas apie technologijų pažangą, sako, kad jos yra naudingos tik tuomet, jei realiai prigyja visuomenėje. „Kai mes, „Swedbank“, pristatėme mokėjimus internetu, mums patiems tai atrodė lyg hobis. Dabar 99 proc. mokėjimų pas mus vyksta internete – jei technologija taikoma, vadinasi, ji reikalinga“, – kalbėjo jis.

Tačiau žiūrint iš verslo pusės, jei kažkokia technologija jau yra visiems akivaizdi ir suprantama, tai reiškia, kad verslas jau pavėlavo. „Pristatydamas kažką naujo, tu jau turi galvoti apie kitą patobulinimą, kurį pasiūlysi rinkai. Kol konkurentai adaptuosis prie to, kokį iššūkį metei tu, jau turi ruoštis kitam žingsniui. Be to, svarbiausia net ne tai, ką tu darysi, o kaip. Juk visi žino, kad ne „Apple“ sugalvojo liečiamą ekraną, bet jie padarė jį tokį, koks prigijo rinkoje“, – sakė G. Berzins.

Kad ir kokios technologijos įsigalės ateityje, tendencija aiški: vis daugiau užduočių, kurias dabar atlieka žmonės, perims robotai. „Ir tai nebus vien tik nešvarūs, fiziniai darbai. Dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja ir prognozuojama, kad jau netrukus kai kuriems žmonėms net vadovaus robotai. Tai kelia daugybę klausimų, tiek apskritai, kiek toli mes leisime tam eiti, tiek kaip tai paveiks, pavyzdžiui, mokesčių sistemą. Dabartinė pasaulyje veikianti mokesčių sistema skaičiuoja šimtmečius. Jei robotai bus kur kas produktyvesni, perims mūsų darbus ir dalis žmonių nebeturės darbo, kas mokės mokesčius? Jei nebeturėsime subjektų, kurie moka mokesčius, kas išlaikys tokias svarbias sritis kaip medicina, švietimas ir tt? Dabartinė mokesčių sistema nepritaikyta naujai realybei. Gal Baltijos šalys gali tapti ta vieta, kur gimsta nauja mokesčių sistema?“, – siūlė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (16)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (55)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Gyvai / Kitokie pasikalbėjimai. Oskaras Koršunovas ir Rytis Zemkauskas (18)

„Kitokie pasikalbėjimai“ su režisieriumi Oskaru Koršunovu — tiesiogiai gruodžiai 16 d. nuo...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (263)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (22)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Kaune stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo (391)

Sekmadienį žiema į Kauną atėjo su trenksmu: iš dangaus krenta snaigės, o kelio danga –...

Ar galima namuose vazone visus metus auginti eglutę (4)

Prieš šventes norisi pasipuošti namus, tačiau gaila kirsti gyvą eglutę? Yra išeitis – galite...

„Žalgirio“ stovykloje – nerimas dėl Jankūno: reikia laukti ir žiūrėti, kas bus (13)

Kauno „Žalgiris“ iškovojo lengvą pergalę „Betsafe- LKL “ čempionato rungtynėse...

5 natūralūs būdai, kaip susimažinti krūtinę (5)

Krūtys būna įvairių formų ir dydžių – ir tokia įvairovė žavi, nes negali būti tinkamų...

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (504)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...