Aukštojo mokslo pertvarka apima visos sistemos pokyčius: nuo finansavimo iki Lietuvos universitetų tarptautinio matomumo ir patekimo į aukštesnes tarptautinių reitingų vietas. Universitetų tinklo optimizavimas – tik vienas iš reformos žingsnių.
Studijos
© Shutterstock

Išskiriami tokie svarbiausi numatomi pokyčiai:

1. Didinami mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai. 2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. pakelti mokslininkų atlyginimai. Tam skirta papildomai 3,1 mln. eurų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams 2018 m. planuojami papildomi 22,6 mln. eurų. Tai leistų pakelti atlyginimus vidutiniškai 20 proc. Atlyginimus numatoma didinti ir tolesniais metais.

2. Daugiau lėšų stipendijoms. Jau šiais mokslo metais socialinės stipendijos dydis kils beveik 8 proc. iki 133 eurų, tam numatoma 400 tūkst. eurų papildomai. Taip pat plėsis stipendijų gavėjų ratas.

3. Nemokamos bakalauro studijos. Jas planuojama įvesti kitąmet. Tam papildomai numatyta 1,9 mln. eurų.

4. Naujas studijų modelis. Atskirose kryptyse universitetų bakalauro studijos bus trumpesnės ir intensyvesnės, nuo 4 metų trumpės iki 3 metų. Tokias studijas planuojama siūlyti nuo 2019 m.

5. Augs kokybės kartelė visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, nes studijų kokybė prasideda nuo studentų pasirengimo mokytis. Šiemet pereinamasis balas buvo 3 stojantiesiems į universitetus ir 1,6 – į kolegijas. Tačiau vidutinis įstojusiųjų balas buvo dvigubai didesnis, o į didžiausios paklausos specialybes, pavyzdžiui, mediciną – 9. 2018 m. minimalus stojamasis balas turėtų didėti iki 4 stojantiems į universitetus ir 2 stojantiems į kolegijas.

6. Duotas startas universitetų jungimuisi. Iš 14 valstybinių universitetų turėtų likti 9. Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Lietuvos sporto universitetą siūloma jungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Sutelkus išsibarsčiusius išteklius, studentams bus pasiūlytos aukštesnės kokybės, valstybės ir darbo rinkos poreikius atitinkančios studijų programos. 2018 m. numatoma peržiūrėti ir valstybinių kolegijų bei mokslinių tyrimų institutų tinklą.

7. Pakeista aukštųjų mokyklų ir mokslo finansavimo tvarka. Valstybės pinigai studijų ir mokslo įstaigoms išlaikyti skiriami nebe pagal pastatų plotą, o pagal studentų skaičių ir veiklos rezultatus, pavyzdžiui, mokslo publikacijų kiekį tarptautiniuose leidiniuose.

8. Valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Nuo 2019 m. įvedamos valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis: studijos bus finansuojamos pagal aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus ir valstybės užsakymą. Priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks remiantis tikslesne absolventų poreikio prognoze.

9. Didinamas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumas. Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą pagal tarptautinius standartus reguliariai vertins užsienio ekspertai. Nuo kitų metų bus gyvendinama valstybinė profesorių programa – aukštosios mokyklos galės gauti finansavimą pasikviesti aukščiausio lygio dėstytojams iš užsienio.

10. „Perkrautas“ pedagogų rengimas. Nuo ateinančių mokslo metų pedagogų rengimas sutelkiamas geriausiuose universitetiniuose mokslo ir studijų centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, stiprinama būsimųjų mokytojų atranka, įvedamos pedagoginės stažuotės pirmaisiais darbo metais mokykloje.

Tikimasi, kad įvykdžius reformą studentai turės geresnes studijų sąlygas ir bus tikri, kad įgytas diplomas atvers duris sėkmingai karjerai, o padidinus atlyginimus ir normalizavus darbo krūvius, dėstytojams nebereikės blaškytis po kelias aukštąsias mokyklas.

Lietuva turi ambicingą tikslą – pasiekti, kad aukštasis mokslas būtų matomas pasaulyje ir pritrauktų studentus bei tyrėjus iš užsienio, jau 2021 m. du Lietuvos universitetai – atsidurtų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų, o 2025 m. vienas iš jų – geriausiųjų 300-tuke.

Užsakymo nr.: PT_76710247

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (15)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Priklausomybė nuo sekso skelbiama pasiekusi epidemijos lygį: politikai mano, kad atėjo laikas tai sutvarkyti atlikite testą (497)

Kasdien galvojate apie seksą ir galbūt kone nuolat? O pačiu seksu užsiimti nepraleidžiate...

Pasakiškas vakaras Kaune ir „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (545)

Žalia sirgalių jūra dar nesibaigus rungtynėms traukė pergalės skanduotes: į namus po antrųjų...

Nesulaikomas Daviesas – apie pasikeitusį požiūrį ir lemiamą ketvirtadienio vakarą (4)

Eurolygos ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių Kauno „Žalgiris“ pragaru alsavusioje...

Po naujausio Kim Jong Uno žingsnio – įspėjimas: tai spąstai (75)

Šiaurės Korėjos lyderiui vien susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulis pasiekimas, nes taip...

Įvertino Jasaičių santykius: ji – plėšrūnė, o jį traukia nuodėmingi malonumai (57)

Šeimos dramą išgyvenančių Simo ir Oksanos Jasaičių santykius nusprendė įvertinti garsus...

Valdžios malonė: suteiks vienkartinę galimybę susimokėti (57)

2019 metais gyventojai ir įmonės turės vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“...

Salah šou UEFA Čempionų lygos pusfinalyje: „Liverpool“ įvarčių fiestoje pranoko „Romą“ (1)

Antradienio vakarą Liverpulio „Anfield“ stadione sužaistos pirmosios UEFA Čempionų lygos...

Automobilis – pagrindinė sekso vieta: vienas nuotykis miškelyje įsiminė ilgam (27)

DELFI Piliečio istorija apie moterį, kurią šokiravo seksas viešoje vietoje, sukėlė...

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (47)

Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „...