Vabalas atrodo įspūdingai: stambus (kūno ilgis iki 33 mm), tamsiai pilkos spalvos, saulėje tviskantis aukso, bronzos, smaragdo atspalviais. Vabalas įnoringas, apsigyvena tik senuose, stambiuose, drevėtuose ąžuoluose, kartais uosiuose, guobose, klevuose, liepose, juodalksniuose.
Niūraspalvis auksavabalis ropoja ąžuolo kamienu

Svarbu, kad medžio kamieną apšviestų ir šildytų saulė, o kamieno viduje būtų sutrūnijusios medienos. Ten patelė sudeda kelis kiaušinėlius, iš jų 3 metus vystosi lervos, kol virsta suaugusiais vabalais.

Pasak Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologo Talvydo Špiliausko, kol niūraspalvis auksavabalis užauga, lervos patiria daug pavojų - jas gali ,,suvalgyti“ geniai, pelės ar kiti vabzdžiai, gali žūti nulūžus medžiui. Tačiau didžiausią pavojų niūraspalvio auksavabalio populiacijai kelia senmedžių, ypač ąžuolų, kirtimas. Išsaugodami senus kietmedžius, padėsime išsaugoti šią globaliai nykstančią vabalų rūšį.

Ne taip seniai Aukštadvario regioniniame parke vyko saugomų teritorijų ekologų mokymai, kaip vykdyti Europos Bendrijai svarbios rūšies - niūraspalvio auksavabalio monitoringą, naudojant feromonines gaudykles. Susirinkę mokslininkai ir ekologai gilinosi į šio reto ir saugomo vabalo biologinius ypatumus, reikalavimus monitoringo vykdymui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)