aA
Nauji sąsiuviniai ir rūbai, nauji mokytojai, naujos klasės – visa tai jūsų vaikui kelia ne tik susijaudinimą, bet ir įtampą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Psichologė, šeimos teisės advokatė dr. Suzana Gelb komentare „Huffingtonpost.com“ tvirtina, kad išties vaiko rengimasis mokyklai ar grįžimui į ją gali būti ir labai įspūdinga, jaudinanti, tačiau kartu ir labai nervinga patirtis. Jos nuomone, šis jausmas gali apnikti bet kokio amžiaus vaiką.

„Jei niekada nesusimąstėte apie priešmokyklinį savo atžalos nerimą, pasakysiu, kad šį jausmą būtų galima palyginti su baime, kad socialiniuose tinkluose atsiras ir pradės plisti jums nepriimtina ir baisi jūsų nuotrauka. Tai jausmas, panašus į vidinį nerimą ir įtampą prieš baigiamuosius egzaminus, kurių rezultatai nulems, ar gausite stipendiją aukštojoje mokykloje“, – tvirtina S. Gelb ir priduria, jog per savo praktiką ji yra sutikusi labai daug vaikų, kurie šiam „mokyklos iššūkiui“ nėra pasirengę.

Vaikas streso gali ir nepatirti, nes kiekvienas žmogus į pokyčius reaguoja individualiai, tačiau psichologė yra įsitikinusi, kad tėvai turėtų būti morališkai pasirengę padėti savo vaikams išgyventi ir kuo paprasčiau priimti artėjančius pokyčius, jei tik prireiks.

S. Gelb siūlo penkis paprastus dalykus, padėsiančius vaikui lengviau priimti naujus mokslo metus.

1. Rutina

Būtų idealu, jei į „mokyklinės rutinos“ režimą vaikas būtų grįžęs dar likus keletui savaičių prieš prasidedant pamokoms. Taip pirmasis rytas, kai išties reikės anksti keltis ir eiti į mokyklą, bus mažiau pastebimas ir nesukels nuožmaus nepasitenkinimo: staigus šuolis „iš vasaros režimo“ į rudeninį gali būti labai skaudus.

Rutina turi atsirasti pamažu: dar keletą savaičių prieš rugsėjį reikėtų pradėti keltis valanda anksčiau, apsirengti, išsivalyti dantis, taip pat anksčiau eiti miego. Nuoseklumas čia labai svarbus.

2. Taisyklės

Iškilus konfliktui, tėvai, baudžiantys savo vaikus, yra pavadinami „žiauriais“. Tokios vaikų reakcijos galima išvengti, jei vaikas žinos elgesio taisykles. Jose turėtų būti apibrėžtos ir bausmės už netinkamą elgesį.

Vertinant bendriau, taisyklės padeda vaikui išlikti saugiam, sveikam ir susikoncentravusiam, o nepageidaujami blogo elgesio padariniai, tokie kaip laikinas telefono netekimas, negalėjimas žaisti kompiuterinių žaidimų ar žiūrėti televiziją, ugdo motyvaciją elgtis tik teisingai. Taisyklės ir pasekmės yra labai galingos auklėjimo priemonės.

Prieš einant į mokyklą, verta pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kokios naujo semestro taisyklės. Reikėtų su juo pasikalbėti apie namų ruošos darbus, ėjimo miegoti laiką, reikalavimus namų darbams. Paprašę pakartoti, tai, ką sakėte, įsitikinkite, kad vaikas suprato, ką turėjote galvoje. Taip pat patartina taisykles susirašyti, kad jos nepasimirštų.

3. Įsipareigojimų lentelė

Ši priemonė laikoma geriausiu tėvų draugu: surašykite viską, ką turi atlikti ir nuveikti jūsų vaikas ir padėkite matomoje vietoje, kad ir pakabinkite ant šaldytuvo. Kiekvieną kartą, atlikęs darbą iš sąrašo, vaikas turėtų jį pažymėti lentelėje: ar jis būtų susitvarkęs kambarį, išnešęs šiukšles, baigęs namų darbus laiku. Jei tik įmanoma, kasdien reikia apžvelgti rezultatus ir juos aptarti su vaiku, įsitikinant, jog jis išties atliko tai, ką reikia.

Kartas nuo karto ar po išskirtinių darbų vaikai turėtų būti apdovanojami, tačiau turėtumėte vengti „kyšininkavimo“ ar papirkinėjimo: negalima siūlyti ledų ar pramogos tam, kad būtų atliktas vienas ar kitas darbas. Ar jūs irgi esate apdovanojamas, jei laiku pasirodote darbe? Tikriausiai, kad ne. Pripažinkime, apdovanojimai suaugusiųjų pasaulyje gaunami ne tada, kai padaroma tik tiek, kiek reikia. Pasaulis sukasi kiek kitaip.

4. Pasiskirstymas vaidmenimis

Jūs nustatote toną ir viskam vadovaujate, tačiau atsiminkite, kad vaikai jus stebėdami mokosi, kaip reaguoti į įvairias situacijas. Jei norite, kad jūsų vaikas grįžtų į mokyklą atsipalaidavęs, tai svarbu, kad jūs ir pats jam šią patirtį pristatytumėte teigiamai, gerai nusiteikęs. Dėl to svarbu gerai rūpintis savimi: laiku atsigulti, valgyti sveiką maistą, neburbant sportuoti ir atrasti veiklą, padedančią sumažinti įtampą.

Jei susiduriate su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip sielvartas, pyktis, išdavystė ar nusivylimas, reikia išsikrauti, mušant pagalvę rankšluosčiu ar pagalvei išrėkiant visus piktus žodžius. Įtampą galima išlieti sporto salėje, daužant bokso kriaušę. Taip išvengsite emocijų „nutekėjimo“ prieš vaikus.

Atminkite, kad jūsų vaikai linkę pakartoti jūsų elgesį, taigi jei nervingai elgsitės jūs, nervingi taps ir jie. Savo mažyliams turite būsi sektinas pavyzdys.

5. Meilė

Tikriausiai net nereikia sakyti, tačiau savo vaikus turite mylėti visada, ne tik tada, kai jiems sunku. Pabrėšiu, kad meilė – ne papirkinėjimas saldainiais, žaislais ar kitais paskatinimais, kai bandote įtikinti juos sekti taisyklėmis, atlikti namų darbus, pasirengti mokyklai ar atrodyti laimingesniais. Geriau vaiką apkabinti, paskatinti žodžiais, praleisti su juo daugiau laiko ir skirti jam daugiau dėmesio.

Kai vaikas jaučiasi saugus ir mylimas namuose, jam geriau sekasi, jis pasitiki savimi, yra atsakingas ne tik mokykloje, bet ir namuose. Be to, vaikystėje pakloti pamatai turės įtakos net ir suaugusiojo gyvenimui: jam geriau seksis prisitaikyti.

S. Gelb tvirtina, kad vaiko grįžimas į mokyklą nesutriuškins nei jūsų, nei jūsų vaikų. Kiek pasirengę, pripratę prie rutinos, vizualiai stebėdami pažangą, mylėdami ir drąsindami savo vaikus, padėsite jiems įveikti sunkumų ir nežinomybės kupinus mokslo metus.

„Mažiems vaikams mokykla prasideda šeimoje“, – sakė vaikų vystymosi ir šeimos psichologijos mokslų daktarė Alice Sterling Honig. Jūs savo vaikui esate pats įtakingiausias mokytojas, taigi verta įvertinti savo vertybes, tikėjimą ir elgesį. Laimingi ir sėkmingi mokslo metai prasideda ties jumis“, – tvirtina S. Gelb.

Svarbiausia – pasitikėjimas vaiku

Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologės Vitalija Mikutaitienės nuomone, jei šeimoje į mokyklą išeina pirmas vaikas, tai šeimoje prasideda krizė: tėvams nauja, nes jų pirmagimis savarankiškėja. Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo tėvų reikšmė vaiko gyvenime mažės, didės draugų reikšmė, vaiko poreikiai ir reikalavimai išaugs.

Tėvams tikriausiai kils daug klausimų: kiek laiko vaiką vesti ar nuvežti į mokyklą, o kada jis gali iki mokyklos nueiti pats, kada – grįžti iš mokyklos. Jie tikriausiai turėtų atsakyti klausimus, į kokius būrelius leisti vaiką, ar rengti pamokas kartu, kas atsakingas už knygų susidėjimą į kuprinę.

Psichologė V. Mikutaitienė pataria pasitikėti savo vaiku ir stengtis neparodyti vaikui savo nerimo ir baimių. Tėvai nepasitikėdami vaiko gebėjimais, gali jį apkrauti bereikalingomis pamokėlėmis, užduotėlėmis ir taip gali nelikti laiko pagrindiniam vaiko užsiėmimui – žaidimams. „Ties septintaisiais vaiko gyvenimo metais vaiko smegenys pasiruošia mokymuisi ir vaikai natūraliai ima norėti mokytis. Reikia pasitikėti vaiko mokymosi tempu“, – sakė V. Mikutaitienė.

Jos nuomone, reikia nusistatyti savo namų ir šeimos taisykles, mokyti vaiką jų laikytis, aiškinti jų prasmę: taip vaikui bus lengviau prisitaikyti ir prie mokyklos taisyklių.

Skatinkite vaiką užbaigti pradėtas veiklas, žaidimus. Girkite procesą, o ne rezultatą. Taip mokysite vaiką išlaikyti dėmesį ties vienu dalyku. O tai labai svarbu mokykloje per pamokas.

Ketvirta, skatinkite vaiko savarankiškumą. Leiskite padėti padengti stalą pietums, susiruošti vietą žaidimams, piešimui, lipdymui. Girkite, kai neprašytas susitvarko, susideda žaislus, drabužius kelionei. Taip jam bus lengviau mokykloje palaikyti tvarką ant stalo, pasiruošti fizinio pamokai. V. Mikutaitienė įsitikinusi, kad kaip tėvai pasitiki vaikais, taip auga vaikų pasitikėjimas savimi, didėja savarankiškumas.

Skatinkite išklausyti iki galo nepertraukiant kalbančio žmogaus. Mokykite pagarbos vyresniesiems. Tada vaikui bus jau įprasta klausytis nepertraukinėjant mokytojo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (209)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (194)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Savo žodį tarė ir Meilutytė: pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį (20)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Rūta Meilutytė 50 m...

Slaptą pažymą skaitęs Karbauskis: tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui (61)

Slaptą dokumentą, pažymėtą grifu „slaptai“, skaitęs Seimo Lietuvos valstiečių ir...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (133)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Simonos Milinytės gimtadienis paženklintas tragedija: braukia ašaras ir dega žvakutę už brolį (4)

Nors daugeliui gimtadienis asocijuojasi tik su teigiamomis emocijomis, JAV gyvenančiai dainininkei ir...

Tiesa ir mitai apie Cezario operaciją: įvardijo priežastis, kodėl moterys jos taip nori

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Cezario pjūvio operacijų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje...

Ekspertai įvardijo rajonus, kuriuose būstai turės didžiausią vertę (17)

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (743)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Naujas tyrimas atskleidžia šiurpią tiesą: Arktyje vyksta didelės permainos (2)

Klimato atšilimas rekordiniu greičiu šildo Arkties regioną ir lemia didelius aplinkos pokyčius...